irmo „arm (Arm) – ranka (nuo peties iki plaštakos)“ E 109, kuris yra greičiausiai ā-kamienis *irmɔ̄, t. y. pr. *irmā „t. p.“ (nom. sg. fem.). Manyti, kad šis irmo esąs n-kamienis (Pauli KSB VII 164t., plg. Endzelīns SV 67), nėra būtina, žr. toliau (žr. ir Trautmann BSW 13, Toporov PJ III 68tt.).
Pr. *irmā „ranka (nuo peties iki plaštakos)“ = „viršutinė rankos dalis“ suponuoja matyt balt. *ī́rmā „viršutinė rankos dalis; petys“, kuris (būtent ā-kamienis) greičiausiai slypi ir pirmajame sande kompozito lie. ìrm-ėdis „Gicht in Gliedern, Armfraß“ resp. ìrm-ėdė „t. p.“ ← *irmā + *ēd- „ėsti, fressen“ (plg., pvz., Būga RR II 531, Trautmann l. c., Fraenkel LEW 186t.). To paties balt. *írmā veldinys bus ir lie. (pl. tantum) ìrmos „prietaisas iš dviejų sukryžiuotų ir virve surištų kárčių galais stulpui arba rąstui aukštyn kelti“ [LKŽ IV 139; lie. ìrmės „t. p.“ (l. c.) – turbūt vietoj senesnio ā-kamienio], kurį kildinu iš *„viršutinės rankų dalys; pečiaĩ“ (pl.).
37 Balt. (ā-kamienis, nom. sg. fem.) *īrmā „viršutinė rankos dalis; petys“ giminiuojasi su sl. (o-kamieniu, nom.-acc. sg. neutr.) *ārmă „t. p.“ > *ramo „t. p.“ (> s. sl. ramo „t. p.“, serb.-chorv. rȁmo „petys“ ir kt.), egzistavusiu greta sl. (n-kamienio, nom.-acc. sg. neutr.) *ramę (> bažn. sl. ramę „viršutinė rankos dalis; petys“, serb.-chorv. rȁme „petys“ ir kt.), kuris (kaip n-kamienis) – turbūt inovacija (Meillet Ét. 424, 427, Trautmann l. c., Brückner SE 453).
Įprasta manyti (žr., pvz., Trautmann AS 347, ME I 576, Holthausen GotEW 8, Endzelīns SV 184, Vasmer ESRJ III 441, Kluge EWDS 30, Pokorny IEW I 58, Toporov l. c.), kad čia priderąs (resp. esąs baltiškos kilmės žodis) ir lie. žem. (pl.) armaĩ (resp. sg. ar̃mas) „grąžulo (Deichsel) šlaunys (Teil des Wagens, der die Deichsel hält)“ (dėl jo geografijos žr. LKA I 93), taip pat [anot ME I 576 (bet ne Endzelīns SV 184), Toporov l. c.] la. ẽ̹rmi „der Teil, wo die Deichsel befestigt ist“ (ME I 575) ir (anot Toporov l. c.) lie. žem. ermaĩ „grąžulo šlaunys“ (plg. minėtą la. dial. ẽ̹rmi) resp. er̃mos „t. p.“ (LKA I 93). Tačiau visus šiuos lie. žem. resp. la. dial. žodžius patikimiau laikyti germanizmais (plg. Būga RR II 530t., Alminauskis Germ. I 27, Fraenkel LEW 16, LKA I 93), o ne baltiškais žodžiais: jų baltiškumui nepritaria a) šaknies lie. žem. ar̃m- resp. er̃m- intonacija – cirkumfleksinė (o ne akūtinė kaip balt. *ī́rm- resp. sl. *ā́rm-, žr. anksčiau), b) žodžio geografija ir c) tai, kad tie lie. žem. bei la. dial. žodžiai yra termini technici – pavadinimai tam tikrų dalių grąžulo (Deichsel), kuris ir pats (atsiradęs, palyginti, neseniai!) lietuvių bei latvių dialektuose vadinamas dažniausiai ne baltiškos kilmės žodžiais (žr. LKA I 93, ME I 478 s. v. dĩsele).
Subst. balt. *īrmā „viršutinė rankos dalis; petys“ (fem. resp. sl. *ārmă „t. p.“ (neutr.) giminiuojasi, be abejo, su s. ind. īrmáḥ „viršutinė rankos dalis; viršutinė priekinių kojų dalis“, av. arəma- „priešpetis“, lo. armus „viršutinė rankos dalis, petys, mentė“, go. arms „viršutinė rankos dalis“ ir kt. (Pokorny l. c., Toporov l. c.), kildintinais iš subst. ide. (masc.) *r̥̄-/ār-mos „pečio sąnarys, Achselgelenk“ (plg. Pokorny l. c.) < *„sunėrėjas, sujungėjas; pečio sąnarys“ (nomen agentis, plg. 38 ir s. ind. īrmáḥ kirčiavimą) < subst. (nomen agentis) ide. (genus activum) *r̥H-/arH-mos „t. p.“ (plg. Gamkrelidze-Ivanov IJI II 7851).
Man rodos, kad šitas ide. subst. (nomen agentis) *r̥H-/arH-mos (> *r̥̄-/ār-mos) „sunėrėjas, sujungėjas; pečio sąnarys“ (genus activum > masc.) atsirado iš (bei kurį laiką egzistavo greta) adjektyvo ide. *r̥H-/arH-mos (> *r̥̄-/ār-mos) „suneriantis, sujungiantis“ (genus activum > masc.), aišku, turėjusio ir lytį (adj. ide.) *r̥H-/arH-mo (> *r̥̄-/ārmo) „sunertas (suneriamas), sujungtas (sujungiamas)“ [genus inactivum (> neutr.), taigi ir jo reikšmė – ne aktyvinė, o inaktyvinė]; šis ide. adjektyvas – sufikso *-mo- vedinys iš verb. ide. *ar(H)-/*r̥(H)- “sudėti, sunerti, sujungti“ (dėl jo žr. Pokorny IEW I 55tt.).
Minėtas subst. ide. *r̥H-/arH-mos (genus activum) > *r̥̄-/armos (masc.) išlaikė gramatinę giminę (masc.) daugelyje ide. dialektų (s. ind. īrmáḥ, lo. armus ir kt., žr. anksčiau) turbūt ir dėl to, kad juose matyt gana seniai išnyko adj. ide. *r̥H-/arH-mos (genus activum) > *r̥̄-/ārmos (masc.), aišku, ir jo lytis (ide.) *r̥H-/arH-mo (genus inactivum) > *r̥̄-/ār-mo (neutr.). Šis ide. adjektyvas protobaltų-slavų dialektuose egzistavo, rodos, ilgiau: galbūt dėl to iš adj. ide. *r̥̄-/ārmo „sunertas, sujungtas“ (neutr.) resp. (adj.) *r̥̄-/ārmā „t. p.“ (fem.) → adj. balt.-sl. *īr-/ārmă „t. p.“ (neutr.) resp. *īr-/ārmā „t. p.“ (fem.) bus atsiradę (plg., pvz., s. v. garian) subst. (neutr.) sl. *ārmă „sunertumas (tai, kas sunerta), sujungtumas (tai, kas sujungta)“ resp. subst. (fem.) balt. *īrmā „t. p.“ (čia, aišku, remiantis archajiniu tokio tipo modeliu kaip gr. adj. θερμός, -ή, -όν „šiltas“ → subst. θερμή „šiltumas“), kurie, semantiškai kontaminuodamiesi su senoviniu subst. (masc.) balt. sl. *īr-/ārmas „sunėrėjas, sujungėjas; pečio sąnarys“ (< subst. ide. *r̥̄-/ārmos „t. p.“ masc., žr. anksčiau) ir jį išstumdami, virto į balt.-sl. *„sunertumas (tai, kas sunerta, resp. sunėrimas), sujungtumas (tai, kas sujungta, resp. sujungimas); pečio sąnarys“ → *„pečio sąnarys“ → balt. (fem.) *īrmā „viršutinė rankos dalis; petys“ ir sl. (neutr.) *ārmă „t. p.“ (dėl jų žr. anksčiau).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 36–38 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 375; Lehmann GED 43; Mayrhofer EWA I 205t.; Orel HGE 24; Smoczyński SEJL 223; Vaan EDL 55.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.