isklaitints „gesondert – išskirtas“ III 1215 [7517] partic. praet. pass. nom. sg. masc. (= atskirtas VE 5914) = pr. *isklaitints, t. y. *issklaitints „išskirtas“ – iš inf. pr. *issklaitin-tvei „išskirti“ < *iz- „iš-“ (žr. is-) + *sklaitin-tvei „skirti“ (žr. sklaitint).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 40 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński LAV 179.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.