islāika „erhelt (erhält) – išlaiko“ III 415–6 [2933] praes. 3 sg. (= ischlaika „išlaiko“ VE 156); praes. 2 sg. islāiku „erheltest (erhältst) – išlaikai“ III 13116 [833] = pr. *izlāiku (< *-ū < *-ā); partic. praet. act. nom. sg. masc. -islaikūuns „erhalten – išlaikęs“ III 11914–15 [7334] = pr. *izlaikūvuns (< *-laikāvuns) (= palaikei VE 5821 praet. 2 sg.). Lytis (III 415–6) islāika, įprastai taisoma *islāiku (Zubatý IF VI 300, Trautmann AS 347, Endzelīns SV 185, plg. Toporov PJ III 79), gali būti ir neklaidinga (tokią mintį, deja, be argumentacijos, kėlė jau Specht KZ LV 165).
43 Manyčiau, kad pr. (III 415–6) islāika yra pr. semb. dial. faktas – pr. *izlāikă su kamiengalio balsiu *-ă < *-ā, kuris (= fleksija praes. 3 sg.), iš senovės būdamas nekirčiuotas, sutrumpėjo dar prieš pr. semb. *ā (po labialio ir guturalio) išvirtimą į *ū [plg. pr. *-māns > (mergū)-mans (ne *-muns!), žr. Mažiulis Blt II 47tt.]. Pr. (III 13116) islāiku (praes. 2 sg. ← 3 sg.), (praes. 3 sg.) lāiku (žr. laikūt) ir pan. turi kamiengalio balsį pr. *-ū, čia įvestą – apibendrintą kaip nekirčiuotąjį kirčiuoto kamiengalio balsio *-ū- [pvz. islaikūuns, laikūt (žr.) ir pan.] alofoną [pr. lāikumai (žr. laikūt) ir pan. kamiengalio balsis pr. *-ŭ- yra atskirai aptartina problema].
Šis verb. pr. (III) *izlaikūtvei „išlaikyti“ (inf.) yra pr. (praef.) *iz- „iš-“ (žr. is-) + *laikūtvei (žr. laikūt).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 42–43 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński LAV 210, 211tt.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.