Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 56–58 psl.

iuse

iuse „juche“ E 377 = „Fleischbrühe – mėsos sriuba, viralas“ (žr., pvz., Trautmann AS 349) resp. „мясная похлебка (возможно c салом)“ (Toporov PJ III 98) – pr. *jūsē (nom. sg. fem.). Dėl vok. (E 377) juche plg. Ryt. Pr. vok. Juche, Jüche „dünne, lange Suppe, Fleischbrühe“ (Frischbier PW I 319, žr. dar Trautmann l. c., Toporov l. c.).
57 Pr. *jūsē „mėsos sriuba, viralas“ artimiausias giminaitis yra lie. dial. jū́šė „žuvies sriuba; prasta sriuba, putra“ (LKŽ IV 436t. ir jū́šia „silkių sriuba“ l. c.) – retas Ryt. Prūsijos lietuvių dialektizmas, kurį (kartu su pr. *jūsē) įprasta kildinti iš ide. *i̯ūs-, žr., pvz., Trautmann BSW 110, Vasmer ESRJ IV 177, Fraenkel LEW 199, Pokorny IEW I 507, Toporov l. c., ESSJ VIII 193, Gamkrelidze-Ivanov IJI II 703. Lie. dial. jūšė kildinimą iš ide. *i̯ūs- reikia laikyti šiaip jau visiškai teisingu (žr. toliau). Tačiau neretai ignoruojama (arba nebaltistų ir nežinoma), kad toks kildinimas, tiksliau sakant, priebalsio lie. š, einančio po u/ū (taip pat po i/y), kildinimas iš ide. *s yra toli gražu ne paprasta, o sudėtinga baltistinė problema.
Tos problemos sudėtingumą rodo jau ir tai, kad net didieji baltistai Endzelynas su Būga neįstengė jos tinkamai išspręsti: jie manė, kad lie. š (po u/ū ir i/y) visur esąs tik iš ide. * arba *sḱ, o ne ir iš ide. *s (Endzelin SBE 59t., Endzelīns BVSF 33, Būga RR I 478, II 284t., III 590). Dėl to Endzelynui ir Būgai beliko lie. dial. jū́šė arba kildinti iš ide. *i̯ūḱ- resp. *i̯ūsḱ- (aiškiai niekuo nepagrindžiama rekonstrukcija!), arba laikyti skoliniu. Endzelynas iš pradžių spėjo, kad šis lie. dial. žodis esąs senas skolinys iš sl. (Endzelin SBE 59t.). Bet vėliau, įsitikinęs tokios hipotezės nepagrįstumu, nuo jos Endzelynas atsisakė ir laikė lie. dial. jū́šė savu žodžiu, jį kildindamas iš ide. *i̯ūsḱ-, tačiau tokiu kildinimu ir pats labai abejodamas: „lei. júšė (ar š < ide. *sḱ?)“ (Endzelīns SV 186 s. v. iuse). Būgos nuomonei, kad lie. dial. jū́šė esąs skolinys iš pr. kalbos – iš pr. *jūšʹė < *jūšjē < *jūsjē > (E) iuse (Būga RR I 478t., žr. ir Sabaliauskas LKK VIII 111), niekaip negalima pritarti: senovinis junginys pr. *sj prieš priešakinės eilės balsius (šiuo atveju – prieš *ē) virto ne į pr. *šj > *šʹ, o į pr. *s. Žinant, kad lie. dial. jū́šė yra retas būtent Ryt. Prūsijos lietuvių dialektizmas (žr. anksčiau), pagaliau galima būtų spėti, kad jis atsirado iš pr. *jūsē pakeičiant (substitucija) pr. -s- į lie. -š- (Mažiulis Blt XV 147); tačiau toks spėjimas nėra patikimas: lie. dial. jū́šė lengvai gali būti baltų archaizmas (žr. dar toliau), kuriam išlikti greičiausiai tik padėjo panašią realiją reiškęs bei panašiai skambėjęs pr. 58 *jūsē (irgi archaizmas). Taigi nerandu jokių duomenų, kurie prieštarautų žinomai ir, be abejo, teisingai nuomonei, kad lie. dial. jū́šė yra savas žodis, o jo priebalsis -š- kildintinas būtent iš ide. *-s-; dėl šių dalykų, suprantama, kartu ir dėl to, kad lie. š (po u/ū ir i/y) kilmė iš ide. *s yra neabejotinas faktas, žr. dar Stang Vergl. Gr. 96tt. Ir ypač Karaliūnas Blt I 113tt. (ir liter.).
Pr. *jūsē = lie. dial. jū́šė < balt. *jūśē < *jūśi̯ē *jūśi̯ā „mėsos sriuba, viralas“ kartu su sl. *jauśā „t. p.“ (> s. sl. juxa „t. p.“ ir kt.) suponuoja turbūt fleksijos * išplėstą K-kamienį subst. ide. *i̯ō̆us- „t. p.“ ( *i̯ō̆us- + * > sl. *jauśā „t. p.“) bei jo lytį (apofoninę) „loc.ide. *i̯ūsi „t. p.“ ( *i̯ūsi + * > balt. *jūśi̯ā „t. p.“), plg. tai, kas s. v. garian pasakyta dėl sl. *garā (> s. sl. gora) ir ryt. balt. *giri̯ā (lie. girià) kamiengalių kilmė̃s. Žodžio ide. *i̯ō̆us-/*iūs- „mėsos sriuba, viralas“ šaknies vokalizmą alomorfo ide. *i̯ūs- naudai apibendrinę turi lo. jūs „mėsos sriuba, sriuba“ (K-kamienis neutr.), s. ind. yūṣ „sriuba, mėsos viralas“ (K-kamienis neutr.) ir kt.
Subst. ide. *i̯ō̆us-/*i̯ūs- „mėsos sriuba, viralas“ yra iš subst. *„tai, kas sumaišyta“ – vedinys iš verb. ide. *i̯ē̆us-/*i̯ūs- „maišyti“ (> lie. su-jùš-ti „sujusti, subruzti“, juš-ė́ti „judėti“ ir pan., žr. LKŽ IV 439), o šis – sufikso *-s- vedinys iš verb. ide. *i̯eu(H)-/*i̯u(H)- „maišyti“ > s. ind. yáuti „jis maišo“, lie. jáũ-ti „rausti, versti, maišyti“ (LKŽ IV 322t.) ir kt. Plg. Fraenkel LEW 191 (s. v. jáuti), Pokorny IEW I 507, Toporov PJ III 98tt. (ir liter.), ESSJ VIII 193.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Beekes EDG 503; Derksen EDSIL 208; Mayrhofer EWA II 416; Smoczyński SEJL 240t.; Vaan EDL 316.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.