Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 85–86 psl.

anxdris

anxdris „notir (Natter) – žaltys“ E 775. Trautmann AS 301 (ir liter.) taiso į *anxtris ir jį sieja su lie. ankštiraĩ „inkštirai“, ánkštiros „t. p.“, ánkštaras „t. p.“, inkštìras „t. p.“ (dėl šių ir kitų panašių lyčių žr. LKŽ I² 147–149 ir LKŽ IV 118), rus. угорь „t. p.“ ir kt., čia įžiūrėdamas tą pačią šaknį kaip ir pr. angis (žr.), žr. ir Vasmer ESRJ IV 146t., Pokorny IEW I 44. Endzelīns SV 142 atsargiai taiso anxdris į *ankstirs (plg. Fraenkel LEW 185: ankstirs?), jį irgi siedamas su lie. ankštiraĩ „inkštirai“ ir la. (< kurš.) anksteri „t. p.“. Endzelynas toliau taip spėja: šitoks pr. *ankstirs „žaltys“ < balt. *ankstiras atsiradęs kontaminuojant lytį, etimologiškai atitinkančią s. v. a. angar „Kornwurm“ bei rus. угорь „inkštiras; ungurys“ ir kt. (žr. s. v. angurgis), su lytimi, atitinkančia lie. inkstìras resp. inkštìras „Trichine“, kuri turinti įterptinį -k- ir esanti giminaitė su s. lie. insčios < *inst- „į́sčios“ (Endzelīns DI I 199, SV 142, plg. Fraenkel LEW 185t., Toporov PJ I 96 ir liter.). Tačiau suponuoti šitokią kontaminaciją nėra nerizikinga (plg. Būga RR II 264, III 472, Vasmer l. c). Čia greičiau buvo kitokia kontaminacija: iš lie. ánkštìras ir pan. atsirado lie. inkštìras resp. inkstìras ir pan. dėl minėto lie. *in(k)st- poveikio. Esu linkęs manyti, kad lie. ánkštìras ir pan. yra ne bendrabaltiškas, o sufikso -ira- (ir pan.) ryt. balt. dial. vedinys iš žodžio, atitinkančio lie. ánkštis „Hülse, Schote“ (inkštiras iš tikrųjų primena ankštį-ankštelę). Įprastinei nuomonei, kad lie. ánkštìras ir pan. etimologiškai sietinas su lie. ang-ìs ir kt. (žr. angis), nelengva pritarti, nes sunku paaiškinti priebalsinio segmento -š- < *-s- čia atsiradimą.
Dėl viso to man atrodo, kad pr. anxdris „žaltys“ (E 775) reikia skaityti ne *ankstirs ar pan. (su taisymais!), o *angzdrīs (be jokių taisymų!) kurį galima kildinti iš *angzrīs (dėl *-zdr- < *-zr- 86 plg., pvz., lie. dial. au-štr-à < au-šr-à) ir toliau – iš *anzrīs (dėl *-gz- < *-z- plg., pvz., lie. šer̃-kš-nas < *šer̃-š-nas). Šitoks subst. pr. *anzrīs „žaltys“ galėtų būti fleksijos (kamiengalio) -i̯a- vedinys iš adj. vak. balt. *anźra- „siauras, siaurėjantis, susitraukęs, susitrauki(nėj)antis“ (plg., pvz., lie. márgis < -īsadj. márgas ir pan.), plg. subst. lie. žal(k)tỹs = la. zal̂(k)tis, kuris yra turbūt irgi deadjektyvas – fleksijos -i̯a- vedinys iš adj. ryt. balt. *źal(k)-ta- „žalias, žaliuojantis, pažaliavęs“ (plg. Fraenkel LEW 1288 ir liter.). O tas adj. vak. balt. *anźra- būtų sufikso -ra- vedinys iš verb. balt. (-sl.) *anź- „siaurėti, siaurinti, su(si)trauk(inė)ti“ (žr. s. v. v. ansalgis, ansonis), plg., pvz., lie. kem̃bras „sustingęs, sustingstantis“ – iš verb. kem̃b-ti „stingti“. Šitaip spėjant, išeitų, kad pr. *anzrīs „žaltys“ ( angzdrīs „t. p.“ = anxdris E) atsirado iš *„kas susitraukinėja“ (= *„kas eina susitraukinėdamas“ = *„kas šliaužia“, plg. lo. serpens „gyvatė“ < *„kas šliaužia“) arba *„kas siauras (ne platus ir ne storas, o ilgas)“ ar pan. Taigi išeitų, kad ne vien ryt. balt. „žaltys“ [*źal(k)tīs], bet turbūt ir vak. balt. „žaltys“ (*anźrīs pr. anxdris) – šie abu naujadarai (eufemizmai) neturi etimologinio ryšio su balt. *angis, t. y. su pirmykščiu gyvatės ir žalčio pavadinimu (žr. s. v. angis).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Matzenauer BKAS 20.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.