kalis „welz (Wels) – šamas“ E 569 nom. sg. masc. = pr. (o-kamienis) *kalls < *kalas „t. p.“ [arba kalis = pr. (i-kamienis, masc.) *kalĭs ar kalis = pr. (i̯o-kamienis) *kalīs]. Jis slypi ir Karaliaučiaus apylinkių vietovardyje dk. (1419 m.) Calyen (Gerullis ON 54) = pr. vv. *Kalijās (pl. tantum) ← pr. up. *Kalijā (plg., pvz., lie. vv. Dùsetos ← up. Dusetà) ← subst. pr. *kala- „šamas“, plg. (dėl darybos) lie. up. Taũrija ← subst. taũras. Tas pats subst. pr. *kala- ieškotinas ir dk. lytyse vv. (1303 m.) Calis, ež. (1340 m.) Kalcz, vv. (1349 m.) Kalis (Gerullis l. c.), bet apie juos – kitąkart. Žodį *kala- „šamas“ bus turėję matyt ir kuršiai: lie. žem. (up.) Kalùpė/Kãlupis lengvai gali būti iš kurš. (up.) *Kalapē/*Kalapis „Šamo upė“ (plg. Vanagas HŽ 144).
Subst. vak. balt. *kalas „šamas“ kartu su germ. (i-kamieniu) *ƕalis „t. p.“ (> s. isl. hvalr „banginis“ ir kt.) yra matyt vak. balt.-germ. izoleksa (Stang LS 26) – suponuoja subst. ide. dial. (vak. balt.-germ.) *ku̯alo-/*ku̯uali- (ar *ku̯olo-/*ku̯oli-) „šamas“, kuris – skolinys greičiausiai iš fin.-ugr. *kal- „t. p.“ (> suom. kala „t. p.“, mardv. kol „t. p.“ ir kt.): žr. Toporov PJ III 169tt. (ir liter.), Gamkrelidze-Ivanov IJI II 9342. Ne tik 89 vak. balt. *kalas „šamas“, bet ir ryt. balt.-sl. *śamas „t. p.“ (> lie. šãmas „t. p.“, la. sams „t. p.“, serb.-chorv. sȍm „t. p.“ ir kt.) etimologiškai yra neskaidrus: šis ryt. balt.-sl. žodis greičiausiai taip pat neindoeuropietiškos kilmė̃s; žr. Toporov l. c. (ir liter.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 88–89 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek, Čeladín, Běťáková Blt XXXIX (1) 112; Matzenauer BKAS 60; Orel HGE 197; Vaan EDL 584.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.