Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 93–95 psl.

kalpus

kalpus „rungestoc – skersãplautis“ E 302 nom. sg. masc. Vežimo (vežėčių) dalies pavadinimas vok. (E 302) rungestoc [< runge „rùngas, (vok.) Runge“ + stoc „kelmas“ (dėl jo žr. s. v. kalmus)] yra „skersãplautis“ = „dicker Querblock, auf die Axe des Arbeitswagens genagelt, in den die Rungen hineingesteckt werden“ (Grimm DW VIII 1520) resp. „der bewegliche Querblock über der Axe, in welchem die Rungen stecken“ (Nesselmann Thes. 63). Pr. kalpus yra greičiausiai ne pr. (u-kamienis) *kalpus (sic Toporov PJ III 178), o pr. (o-kamienis) *kalpus < *kalpas „skersaplautis“ (plg. s. v. kalmus) matyt su akūtiniu pr. *-al- (plg. s. v. kalmus). Subst. pr. *kalpas „skersaplautis“ bei jo artimiausią giminaitį subst. lie. kálpa „rogių skersinis, maunamas ant stipinų; balžienas“ (LKŽ V 150; gal prūsizmas, žr. Toporov PJ III 176) = „Querstange des Schlittenkastens“ kildinu iš subst. balt.-sl. dial. *kalpa-/*kalpā- „tam tikra (nedidelė) trinka (kaladė, Klotz)“ (plg. ček. klápet „trinka“ < sl. *kolp-, žr. Toporov PJ III 178) < *„atkirstas, atskeltas medžio gabalas“ < *„tai, kas àtkirsta, atskélta“ adj. (o/ā-kamienio) balt.-sl. dial. *kalpa- “(at)kirstas, (at)skeltas“ verb. balt.-sl. *kalp- (: *kelp- : *kilp-) „kirsti, skelti“ (žr. toliau); plg. šio subst. pr. *kalpa- “tam tikra trinka“ sinonimo subst. pr. *kalta- „trinka“ darybą (žr. s. v. caltestisklokis).
To paties verb. balt.-sl. *kilp- „kirsti(s), skelti(s)“ (: *kelp- “kirsti, skelti“ : *kalp- „t. p.“) veldiniu greičiausiai laikytinas verb. sl. *kilp- „t. p.“ > *čъlp-ti „t. p.“ > ukr. човпти „колотить, бить; твердить, повторять одно и то же; плестись, тащиться“ ir kt. (dėl medžiagos žr. ESSJ IV 143). Dėl sl. *čьlp-ti „kirsti(s), skelti(s)“ > „dauž(y)ti(s)“ >] ukr. човпти tolimesnės 94 (išvestinės, ne senovinės!) reikšmė̃s „плестись“, iš kurios šiam sl. *čьlpti be reikalo atstatoma senovinė (pirmykštė) reikšmė *„плести“ (ESSJ IV 144, Toporov l. c.), plg., pvz., lie. daužýtis „…плестись“ (ir dial. daũžtis „t. p.“), trankýtis „t. p.“ (ir treñktis „t. p.“), bastýtis „t. p.“ (iš nerefleksyvo *„dažnai besti, durti“, žr. s. v. embaddusisi).
Turbūt ne iš subst. balt. dial. *kalpa- „tai, kas (prà)kirsta, (pra)skélta“ resp. *kalpā- „t. p.“, o iš minėto jo darybos pamato adj. balt. dial. *kalpa- „(pra)kirstas, (pra)skeltas“ [arba tiesiog iš jo darybos pamato verb. balt.-sl. *kalp- „(pra)kirsti, (pra)skelti“, žr. anksčiau] atsirado sufiksinis vedinys adj. ryt. balt. dial. *kalp-en- „prakirstinis, praskeltinis“ > subst. la. dial. kàlpenis „kilpa“ (dėl semantinės evoliucijos plg. jo giminaitį lie. kìlpa, žr. toliau), plg. (dėl darybos), pvz., subst. lie. margẽnis „marga drobė“ adj. *margen- „marginis“ adj. márgas.
Tas pats verb. balt.-sl. *kilp- „kirsti(s), skelti(s)“ (: *kelp- „kirsti, skelti“ : *kalp- „t. p.“) bus davęs fleksinį vedinį adj. (o/ā-kamienį) balt.-sl. (dial.) *kilpa- „(pra)kirstas, (pra)skeltas“ > subst. ryt. balt. *kilpā- (resp. *kilpa-) „tai, kas prakirsta, praskelta“ > lie. kìlpa (ir dial. kilpas) „kilpa“ (LKŽ V 788–799 s. v. v. kìlpa, kilpas) = la. cil̃pa „t. p.“; dėl jų semantinės evoliucijos plg. žodžio lie. kìlpa gana gerai išlaikytą senovinės (pirmykštės) reikšmė̃s atspindį: „tam tikras praskėlimas (prakirpimas) drabužyje sagai arba brūzguliui (Knebel) įkišti“, „balnakilpė (grandis ar virvė)“ = „tam tikras praskėtimas (praskėlimas) kojai įkišti“, „žabangos“ = tam tikras praskėtimas (praskėlimas) kojai ir pan. įkišti“ (žr. LKŽ V 788t. s. v. v. kìlpa 4, kìlpa 6, kìlpa 2). Iš minėto adj. balt.-sl. (dial.) *kilpa- „(pra-, į)kirstas, (pra-, į)skeltas“ > „grublėtas, nelygus“ išriedėjo subst. sl. *čьlpъ > s. ček. člup „kalva, nelygumas“ ir kt. (iki šiol neturėję etimologijos, žr. ESSJ IV 144), plg. pr. ir sl. „kalnas“ etimologiją (žr. s. v. *garbis).
Verb. balt.-sl. *kelp-/*kalp-/*kilp- „kirsti(s), skelti(s)“ yra matyt iš seniausiojo verb. balt.-sl. *(s)kelp-/*(s)kalp-/*(s)kilp- “t. p.“ < verb. ide. *(s)kel(H)p-/*(s)kol(H)p-/*(s)kl(H)p- “t. p.“ [ go. halbs „pusinis“ (< *„perkirstas, perskeltas“), 95 ags. scielf „uolos viršūnė, smailuma“ (< *„tai, kas nukirsta, nuskelta“), lo. scalpō „rėžiu, brėžiu“ (< *„kirsti, skelti“) ir kt., žr. Pokorny IEW I 926], o šis – formanto *-p- išplėstas verb. ide. *(s)kel(H)-/*(s)kol(H)-/*(s)kl̥(H)- „t. p.“ (plg. Pokorny l. c.), dėl kurio žr. s. v. kalmus).
Su panašiu ide. verbum žodžius pr. kalpus ir lie. kálpa lakoniškai susieja ir Endzelīns SV 188. Stangas (LS 26) pasitenkina teiginiu, kad pr. kalpus ir lie. kálpa skirtini prie baltų-germanų izoleksų. Fraenkelis žodžius pr. kalpus ir lie. kálpa sieja su lie. kìlpa = la. cil̃pa, bet į jų etimologiją visai nesigilina [žr. Fraenkel LEW 210 (s. v. kálpa), 253t. (s. v. kìlpa)]. Toporovas tuos pr.-lie.-la. žodžius gretindamas su sl. *čьlpti, laiko savotiška baltų-slavų-germanų izoleksa (Toporov PJ III 178), tačiau jo pateikiamas tų žodžių (ypač sl. *čьlpti) semantinės evoliucijos aiškinimas (plg. ir ESSJ IV 144 s. v. *čьlpti) yra labai nepatikimas (plg. ypač tai, kas anksčiau pasakyta dėl sl. *čьlpti pirmykštės reikšmė̃s). Priežastis, dėl kurios tyrinėtojai neatskleidė tų žodžių kilmės, yra tokia: iki šiol nebuvo analizuota minėtų (ypač baltų) žodžių darybos istorija – pamatas jų etimologijai nušviesti.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Eckert Blt XXX (1) 54; ESSJ IX 186t.; Smoczyński SEJL 285t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.