114 *kapurnā/*kapernā „kauburys (iškilimas), kalva (kalnelis); pilkapis, kapas; kapinės (Friedhof)“ (pr.) subst. (ā-kamienis, nom. sg. fem.) ir (pr. dial.) subst. (o-kamienis) *kapurna-/*kaperna- „t. p.“ [neutr. ar masc. arba (neutr. >) masc.]. Šį pr. subst. (ā-kamienį ir o-kamienį) atstatyti, rodos, galima iš tokios čia toliau nagrinėjamos medžiagos [ją pastarajame šimtmetyje publikavo Nesselmann Thes. 64t. (ir liter.), Bezzenberger BB II 135 (ir liter.), Frischbier PW I 334t. (ir liter.), Gerullis ON 56, 177, Toporov PJ III 214 (ir liter.)].
Dk. (vv., sg.) Caporne (1287 m.) = Capurne „Caporn (Kr. Fischhausen)“ (Gerullis ON 56) yra pr. (vv.) *Kapurnā (greičiausiai ā-kamienis) = kurš. (vv.) *Kapurnā (kuršiai, kaip ir prūsai, – vak. baltai, žr. Liet. etnogen., 5t.) > lie. (vv.) Kapùrna „kalnas Raseinių raj.“ (Būga RR I 423, 427) < appell. (subst.) vak. balt. *kapurnā „kauburys, kalva…“ = (subst.) vak. balt. dial. *kapurnā „t. p.“ > lie. dial. kapùrna „kauburys, kemsas“ (dėl jo geografijos žr. LKŽ V 253t.). Panašiu būdu iš subst. lie. dial. kapùrnas „t. p.“ (žr. LKŽ V 254) galima rekonstruoti lytį (o-kamienę) subst. vak. balt. dial. *kapurna- „kauburys, kalva…“ > pr. dial. *kapurna- „t. p.“; pastarąją turbūt atspindi ir subst. (nom. pl. masc.) kapurnei [plg. dar capornen (su vok. -en)] „pilkapiai; kapinės“ (M. Prätorius, žr. Frischbier l. c., Toporov l. c.), skaitytinas greičiausiai ne (lie.) kapurniai „kapinės, kapai“ (sic LKŽ V 254), o lie. kapùrnai „t. p.“ (nekirčiuotas -ai parašytas dk. -ei!) = lie. kapurnai „kupstai“ (pvz. Nesselmann l. c.) bei lie. kapùrnas (LKŽ V 254 s. v.). Vv. (dk.) Surkapurn (1315 m.) „Sonnenborn (Kr. Mohrungen)“ (Gerullis ON 177), neturintis fleksijos vok. -e (daugiau būdingos vok. fem. substantyvams!), yra turbūt ne fem. – subst. (ne fem!). pr. (vv., i̯o-kamienis) *Zurkapurnʹa- < *Zurkapurnja- (ar o-kamienis *Zurkapurna-) < appell. (subst.) pr. *zurkapurnja- „vieta aplink kalvą (ar pilkapį)“ (arba *zurkapurna- „t. p.“) < praef. *zur- „apie, aplink“ (žr. surgi) + subst. (fem.) *kapurnā „kauburys, kalva; pilkapis; kapinės“ [ar subst. (ne fem.) *kapurna- „t. p.“], plg., pvz., lie. subst. (i̯o-kamienį, masc.) apýakis „vieta apie akį“ (LKŽ I² 198) ← praef. „apie, aplink“ + subst. (fem.!) 115 akìs [bet ir, pvz., lie. apýkalnis „vieta aplink kalną“ (LKŽ I² 209) – prefiksinis vedinys iš kálnas (ne fem.)].
Iš subst. (pl.) dk. (nuo XVI a.) capernen „pilkapiai“ (H. Maletius ir kt., žr. Toporov l. c.), dėl kurio formos (vok.) plg. minėtą lytį dk. capornen (M. Prätorius), galima atstatyti subst. (fem.) pr. *kapernā „kauburys, kalva; pilkapiai…“ [plg. lie. (< kurš.) up. Drẽv-erna, žr. toliau] ar subst. (ne fem.) pr. *kaperna- „t. p.“
Subst. vak. balt. < balt. dial. (t. y. ne vien vak. balt., žr. toliau) *kapurnā-/*kapurna-//*kapernā-/*kaperna- „kauburys“ yra turbūt iš subst. (balt. dial.) *„tai, kas ìš(si)kasta, sù(si)kasta“ (žr. toliau)“ = *„iš(si)kasimas, su(si)kasimas“, kurį ryt. balt. dialektams, rodos, suponuoja: verb. lie. dial. kãparno-tis „kapanotis, kapstytis“/kãparnuo-tis „t. p.“ resp. kãpurno-tis „t. p.“ (LKŽ V 228 resp. 254) yra iš „išsikasti (darytis išsikasimą), išsikapstyti“ – vediniai matyt iš subst. ryt. balt. dial. *kaparnā-/*kaparna- (: *kapernā-/*kaperna-) resp. *kapurnā- (: *kapurna-) „iš(si)-/sukasimas“ (plg., pvz., lie. subst. vagà → verb. vagó-ti „daryti vagą, vagas“).
Tą subst. (jo variantus) balt. dial. *kape/arnā-/*kape/arna- resp. *kapurnā-/*kapurna- „tai, kas ìš(si)kasta, sù(si)kasta“ galima vesti iš adj. (o/ā-kamienio) balt. dial. *kape/arna- resp. *kapurna- „iš(si)kastas, su(si)kastas“, o šis yra (o/ā-kamienio sufikso (jo variantų) balt. dial. *-erna-/*-arna-/*-urna- vedinys iš subst. balt. *kapa- „tai, kas sukasta“ (arba iš verb. balt. *kap- „kasti…“) ← verb. balt.-sl. *kap- „kirsti; (kertant) kasti“ (žr. s. v. enkopts).
Sudėtinio adjektyvinio (o/ā-kamienio) sufikso balt. dial. *-erna-/*-arna-/*-urna- (ir net *-irna-, žr. Skardžius ŽD 291), kurio kilmė neišaiškinta (žr., pvz., Skardžius l. c.), seniausiu variantu laikau balt. dial. *-erna-: jis, man rodos, yra konsonantinis kamiengalis (subst.) *-er- + adjektyvinis sufiksas *-na-; plg., pvz., sufiksą (o/ā-kamienį) lie. -esna- (Skardžius l. c.) = konsonantinis kamiengalis (s-kamienio subst.) *-es- + *-na- [plg., pvz., adj. gr. φαεινός „šviesus“ < gr. *phau̯ esno-s ← subst. *phau̯-es- > φάε-(φάος) „šviesa“], žr. Skardžius ŽD 291t. 116 Esant santykiui adjektyvinių (o/ā-kamienių) sufiksų (turinčių panašią darybinę reikšmę!) balt. *-era- : *-ara- : * ura- ir pan. [plg. šių sufiksų lie. darinius, tiesa, dažniausiai išvirtusius o- resp. ā-kamieniais (bei i̯o- resp. *i̯ā- → ē-kamieniais) subst., žr. Skardžius ŽD 302tt. passim, Urbutis BEE I 77] ir santykiui adjektyvinių sufiksų (o/ā-kamienių) balt. *-era- : *-erna- (fonetiškai ir darybine reikšme daug kuo panašių!), nesunkiai greta pastarųjų galėjo atsirasti balt. (dial.) *-ara- : x1 bei *-ura- : x2 ir pan., t. y. adjektyviniai (o/ā-kamieniai) balt. dial. (x1 =) *-arna- bei (x2 =) *-urna- ir pan.
Man rodos, kad šiame straipsnyje nagrinėta lytis subst. pr. *kaperna- slypi ir pavardėje garsiojo astronomo Mikalojaus Koperniko (lo. Coppernicus – vok. Koppernigk), kuris gimė (1473 m.) Torunėje, mirė (1543 m.) Frauenburge (prūsų Varmės krašte); 1491 m. Krokuvos universiteto, kuriame tuomet buvo daugiau nei pusė studentų iš vokiečių kraštų (R. M. Wagner, H.-U. Stamm. Ihre Spuren verwehen nie. Köln, p. 48), matrikulose jis įsirašė prūsu (o ne vokiečiu ar lenku). Į Torunę (vok.) Koppernigk „Kopernikas“ pavardės šeima, sako, atsikėlusi per Krokuvą iš Silezijos vokiečių bažnytkaimio Köppernig (R. M. Wagner, H.-U. Stamm l. c.), kurio pavadinimas, atsargiu mano spėjimu (žr. toliau), galėtų būti apvokietintas emigranto prūso (arba ap- resp. suvokietėjusio prūso) asmenvardis (nuo XIII a. ne vienas Prūsijos autochtonas tikrai yra palikęs savo tėvų žemę!).
Tas lo. (avd.) Coppernicus ← vok. avd. Koppernigk bei vok. (vv.) Köppernig galėtų suponuoti o- (ar i̯o-) kamienį pr. (avd., nom. sg. masc.) *Kăpernī̆ks (pr. *-ă- perteiktas raide -o-, plg., pvz., s. v. enkopts) < *Kăpernī̆kas, kuris turbūt ne iš appell. (subst., diminut.) pr. *kăpernī̆kas „kauburėlis ir pan.“ (dėl reikšmės žr. toliau), o yra pr. (avd.) *„Kapernėlis (Kaperno sūnus)“ – diminutyvinio (patroniminio) sufikso pr. *-ī̆k- (dėl jo žr. Endzelīns SV 49) vedinys (patronimas) iš pr. (avd.) *Kapernas „Kapernas“ < appell. (subst.) pr. *kaperna- „kauburys, kupstas, kalva…“ (žr. anksčiau). Dėl šio pr. (avd.) *Kapernas pravardinės kilmės iš appell. (subst.) pr. *„kauburys, kupstas, kalva ir 117 pan.“ plg. lie. pavardes (kilusias iš pravardinių avd.): Kaũbras/Kaubrỹs ← appell. (subst.) lie. kaũbras/kaubrỹs „kauburys“ (LPŽ I 948), Kùpstas ← appell. (subst.) lie. kùpstas „kupstas“ (LPŽ I 1130), Kálnas (= la. Kalns) ← appell. (subst.) lie. kálnas „…kalva“ (= la. kal̂ns „t. p.“; LPŽ I 898); plg. dar pr. avd. (dk., XV a.) Kapurne (Trautmann PN 163), kuris yra turbūt ne iš toponimo (sic Trautmann l. c.), o iš appell. (subst.) pr. *kapurna- (ar *kapurnā-) „kauburys…“ (žr. anksčiau). Dėl pr. (avd.) *Kapernas „Kapernas“ → pr. (avd., diminut.) *Kapern-ī̆k-as „Kapernėlis (Kaperno sūnus)“ (patronimas) plg., pvz.,: pr. (dk. avd.) Thawte → pr. (dk. avd., diminut.) Tawt-ik-e (Trautmann PN 104), lie. (pvd. < avd.) Budrỹs → lie. (pvd. < avd., diminut.) Bùdr-ìk-as (LPŽ I 330), lie. (pvd. < avd.) Budrỹs → lie. (pvd. < avd., diminut.) Budr-áit-is (LPŽ I 329), lie. (pvd. < avd.) Kálnas → lie. (pvd. < avd., diminut.) Kaln-ẽl-is (LPŽ I 899) ir pan.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 114–117 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Arutjunjan Blt XXIV (2) 170tt.; Schmalstieg Blt XXXII (2) 251.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.