caune „mart (Marder) – kiaunė“ E 663 nom. sg. fem. = pr. *kaunē [dėl vok. (E 663) mart „t. p.“ žr. Trautmann AS 354]. Subst. pr. *kaunē „kiaunė“ < vak. balt. *kaunjā „t. p.“ (čia dėl *-ē < *-jā žr. Kuryłowicz ABSl III 83tt.) = sl. dial. *kaunjā „t. p.“ (> rus. dial. куня „t. p.“, žr. ESSJ XIII 103). Subst. vak. balt.-sl. dial. *kaunjā „t. p.“ kildinu iš subst. balt.-sl. dial. *„ta, kuri rusvai gelsva (resp. gelsvai rusva)“ (kiaunių – tokia spalva!), laikydamas jį fleksijos vediniu iš adj. (o-/ā-kamienio) balt. dial.-sl. (fem.) *kaunā- „rusvai gelsva“ (dėl tos darybos plg., pvz., s. v. glumbe), kuris davė subst. fem. sl. *kaunā „t. p.“ > „kiaunė“ (> serb.-chorv. kúna „t. p.“, s. rus. куна 145 „t. p.“ ir kt.) bei fleksijos vedinį subst. (fem.) sl. dial. *kaunis „rusvas gelsvumas“ (plg., pvz., sl. adj. *zъlъ „piktas“ → subst. *zъlь „piktumas“) > *„kiaunė“ (> rus. dial. кунь „t. p.“ ESSJ XIII 103).
Greta minėto adj. (o/ā-kamienio) balt. dial.-sl. *kaunā- „rusvai gelsva“ (fem.) egzistavo ir jo lytis adj. (o/ā-kamìenis) balt. dial. (fem.) *keunā- „t. p.“ (turbūt ji buvo ir sl. dial., plg. Toporov PJ III 280), kuri davė subst. (fem.; su metatoniniu akūtu, žr. toliau) ryt. balt. dial. *kéunā „kiaunė“ (> la. dial. caûna „t. p.“) ir fleksijų vedinius subst. (fem.; su metatoniniu akūtu, žr. toliau) ryt. balt. *kéunjā „t. p.“ (> lie. kiáunė „t. p.“ = la. caûne „t. p.“; dėl darybos plg. subst. vak. balt.-sl. dial. *kaunjā, žr. anksčiau) bei *kéunis „t. p.“ (dėl darybos plg. subst. sl. dial. *kaunis „t. p.“, žr. anksčiau) > lie. dial. kiáunis „t. p.“ (LKŽ V 702). Manyti, kad subst. lie. kiáunė < *kjaunjā „t. p.“ esąs iš *kaunjā (dėl *-j- anticipacijos – ESSJ XIII 104), aiškiai negãlima: plg., pvz., lie. (verb.) taũpti//čiaũpti ir pan. (žr. Karaliūnas BKS 81 ir kitur).
Adj. (o/ā-kamienis) balt.-sl. *kaũna-/*keũna- (resp. fem. *kaũnā-/*keũnā-) „rusvai gelsvas“ (su cirkumfleksine šaknimi, žr. toliau) < *„turintis (turinti) tam tikro šviesumo spalvą“ = *„šviesus (šviesi)“ < adj. (o/ā-kamienis) ide. *ke/ouno- „t. p.“, iš kurio turime, pvz., s. ind. (adj.) śóṇaḥ (*„šviesus“ >) „raudonas, šviesiai raudonas“ (su -ṇ- matyt iš *-n-, žr., pvz., Mayrhofer KEWA III 378); manyti, kad šio s. ind. adjektyvo giminystė su žodžiu balt.-sl. „kiaunė“ dėl ide. *k- kentuminės (o ne satəminės!) evoliucijos tame balt.-sl. žodyje esanti nepatikimà arba nelabai patikimà (pvz. Toporov PJ III 282), nėra pamato: baltų ir slavų kalbose priebalsis ide. *k vienais atvejais patyrė sateminę, kitais atvejais – aiškiai kentuminę evoliuciją.
Adj. ide. *ke/ouno- „šviesus“ laikytinas sufikso *-no- (plg., pvz., s. v. clenan) vediniu iš verb. ide. *ke/ou- „šviesti“ (plg. Pokorny IEW I 594 s. v. 2. ḱeu-) → verb. ide. *ke/ouk- „t. p.“ (išplėstas deter-minatyvo *-k-) > s. ind. śóc-ati „t. p.“ (praes. 3 sg.) ir pan. (Pokorny IEW I 597).
146 Lie. ež. Kiaũnas bei up. Kiaunà bus atsiradę ne iš appell. (subst.) *„kiaunė“ (taip įprasta manyti), o iš appell. (adj.) balt.(-sl.) *keuna- „šviesus (sc. ežeras)“ (neutr.) resp. *keunā- „šviesi (sc. upė)“ (fem.). Šie lie. hidronimai kartu su kitais faktais (plg. ir, pvz., minėtą adj. s. ind. śóṇaḥ) rodo, kad adj. balt.-sl. *ke/auna- „šviesus“ turėjo ne akūtinę, o cirkumfleksinę šaknį; tam neprieštarauja ir lie. ež. Čiáunas, kuris yra iš sėl. ež. *Cʹaũna- (su cirkumfleksine šaknimi, žr. Mažiulis Blt XVII 8) < appell. (adj.) balt. *keũna- (žr. anksčiau).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 144–146 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński SEJL 282.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.