keleranco „runge (Runge) – rùngas“ E 303 nom. sg. fem. = pr. *kelarankɔ̄, t. y. *kelarankā. Dėl vok. (E 303) runge „rùngas“ [t. y. „į ratų (vežimo) skersaplautį įkalamas pagalys drangoms prilaikyti“] plg. v. v. a. runge „…t. p.“ (Lex 173), dab. vok. Runge „t. p.“ (Paul DW 488); žr. dar Trautmann AS 355 (ir liter.). Pr. *kelarankā skiemuo *-la- buvo matyt nekirčiuotas: jo balsis *-ă- (nekirčiuotas!) patyrė tam tikrą redukciją ir buvo perteiktas raide -e-.
158 Subst. pr. *kelarankā „rungas“ yra iš *„ratų (vežimo) ranka“ = *kela- „ratai (vežimas)“ (žr. kelan) + *rankā „ranka“ (žr. rancko); plg., pvz., lie. dial. butanga „namo durų anga“ (Skardžius ŽD 431) = but(a)- „namas“ + angà „atviras tarpas, skylė“.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 157–158 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Larsson NCOP 46; Lašinytė Blt XLII (2) 247; Stundžia BJPM 39, BSI XVIII 193.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.