kērmens „leib (Leib) – kūnas“ III 7315 [4734] (= kunas „kūnas“ VE 3019), „leyb (Leib) – t. p.“ III 755 [498] (= kunas „kūnas“ VV 317), kermens „t. p.“ I 138–9 [722], II 138–9 [1323] nom. sg. masc. (subst.); gen. sg. (masc.) kermenes „leibes (Leibes) – kūno“ III 419 [311] (= kuna „kūno“ VE 1510), „leybs (Leibes) t. p.“ III 5311 [3712] (= kuna „kūno“ VE 218), „leibs (Leibes) t. p.“ III 577 [3912–13], III 10324 [6515] (= kuna „kūno“ VE 504), „leibes (Leibes) – pilvo, įsčių“ III 1098 [691–2] (= ßiwa-ta „įsčių“ VE 525 gen. sg.); acc. sg. (masc.) kērmenen „leibe (Leibe) – kūną“ III 10315–16 [658–9] (= kunus „kūnus“ VE 4920 acc. pl.), kermenen „leib (Leib) – kūną“ III 7918 [5121] (= kuna „kūną“ VE 342), kērmnen „t. p.“ III 8117–18 [534] (= kuna „kūną“ VE 351), kermnen „t. p.“ III 3113 [2516] (= kuna „kūno“ VE 115), kērmenan „leyb (Leib) – kūną“ III 413 [2931] (= kuna „kūną“ VE 154).
Turime masc. substantyvą pr. „kūnas; pilvas, įsčios“ – šias paliudytas jo formas: a) nom. sg. pr. *kērmens (kirčiuotas skiemuo – *kēr-) su i-kamieniu *-s (kaip ir, pvz., lytyje pr. *emen-s, žr. emmens) < *-is (žr. Mažiulis PKP II 218, išn. 709), b) gen. sg. pr. *kērmenes, manau, su nekirčiuota *-es (n-kamiene!) iš neseniai (prieš XVI a.) kirčiuotos *-es (plg. Stang Vergl. Gr. 297), c) acc. sg, pr. *kermenen (> dial. *kērmnen) su *-en vietoj senesnės n-kamienės = i-kamienės) *-in (dėl to ir dėl acc. sg. pr. dial. *kērmen-an fleksijos *-an atsiradimo žr. s. v. emmens). Šis i-kamienės paradigmos paveiktas n-kamienis subst. pr. *kērmen- „kūnas; pilvas, įsčios“ < *„kūnas“ (jam reikšmė „pilvas, įsčios“ atsirado ne dėl vok. Leib „kūnas; pilvas, įsčios“ įtakos, plg. s. sl. črěvo „pilvas, įsčios“ ir kt., žr. toliau) kildintinas iš vak. balt. 169 *kērmen- „kūno per jo odą pasipūtimas“ < *„oda“ (su cirkumfleksiniu *-er̃-) < *„tai, kas atskìrta (àtskiriama), atrė́žta (atrė́žiama), atpjáuta (atpjáunama)“ (žr. toliau). Dėl tokios semantinės evoliucijos plg., pvz., lie. kū́nas „Körper, Leib“ < ryt. balt. *kūna- „t. p.“, kuris yra iš *„kūno per jo odą pasipūtimas“ < *„oda“ < *„tai, kas yra ãtskira“ (= *„tai, kas tarsi atskìrta“) = *„tai, kas nėra tam tikro daikto sudėtinė dalis“ < *„tai, kuo kas apsidengęs, apsilenkęs“ – sufikso *-na- vedinys iš verb. balt. *kū-/*kēu- „dengti(s), lenkti(s)“ (žr. s. v. keuto). Dėl reikšmių „kūnas“ ir „oda“ sambūvio žr. dar Lewy IF XXXII 162, Endzelīns SV 192, Toporov PJ III 327 ir liter.
Vak. balt. *ker̃men- „kūnas“ < *„kūno per jo odą pasipūtimas“ < *„oda“ giminiuojasi su lie. (dial.) ker̃men-/kermuõ „bičių perai (in den Brutzellen eingeschlossene Bienenlarven)“ (LKŽ V 613; n-kamienis nomen collectivum, nom. sg. masc.), taip pat su lie. dial. kermenaĩ „t. p.“ (LKŽ V 611); pastaroji lytis yra o-kamienė nom. pl. masc. – vietoj senosios n-kamienės nom. pl. masc. *kermenes (plg. nom. sg. masc. lie. dial. akmenaĩ „akmenys“ – vietoj senosios ãkmenes „t. p.“). Šis lie. ker̃men- „bičių peras (perai)“ yra iš *„kūnas“ (< *„kūno per jo odą pasipūtimas“ < *„oda“); dėl semantinės raidos plg. la. kûnis (kūne, kũņa) „vabzdžių peras (Insektenpuppe); kūnas (Leib)“ (ME II 336) – fleksijos vedinį iš ryt. balt. *kūna- „kūnas“ (plg., pvz., lie. žem. vaĩkis „bernas“ ← vaĩkas, žr. Skardžius ŽD 62t.) < *„kūno per jo odą pasipūtimas“ < *„oda“ (žr. anksčiau). Verb. lie. kermė́ti „gausiai augti; apsitraukti, aplipti“ (LKŽ V 611 s. v. 1 kermė́ti) gali darybiškai suponuoti ē-kamienį subst. lie. *kermē „kūnas (kūno per jo odą pasipūtimas)“ [plg. verb. lie. kūnė́ti „eiti į kūną, riebėti; įsigalėti, įaugti“ (LKŽ VI 891) ← subst. kū́nas „Leib“], kilusį iš n-kamienės lyties (nom. sg.) *kermē „t. p.“ (< *kermēn „t. p.“); plg. lie. verb. širšė́ti „ūžti, bimbiliuoti (apie bites, širšes)“ (LKŽ XIV 906), išvestą iš ē-kamienio subst. šìršė, atsiradusio matyt iš n-kamienės lyties (nom. sg.) *širšē < *śirśēn „širšė“ (Skardžius ŽD 76).
170 Iš visa to, kas pasakyta, reikia suponuoti, kad egzistavo subst. (n-kamienis) balt. *ker̃men- „kūnas (kūno per odą pasipūtimas)“ < *„oda“ [turbūt neutr., plg. s. ind. cárman- „oda“ (neutr.), žr. toliau], kildintinas iš (subst.) balt. *ker̃men- „tai, kas àtkirsta/àtkertama, atpjáuta/atpjáunama“, kuris galėtų būti sufikso *-men- vedinys iš verb. balt.-sl. *ker- (: *kir-/*kur-) „kirsti, pjauti“ (dėl jo žr. s. v. kerberse), plg., pvz., sl. *bermen- „tai, kas nẽšta/nẽšama“ (> s. sl. brěmę „našta“ ir kt.) ← verb. balt.-sl. *ber- „nešti“. Tačiau subst. balt. *kermen- „tai, kas àtkirsta/àtkertama, atpjáuta/atpjáunama“ laikytinas turbūt ne vieno, o dviejų darybos modelių žodžiu, t. y. ne vien darybinio modelio „verb. šaknis + *-men-“ žodžiu (žr. anksčiau), bet kartu ir darybinio modelio „adj. šaknis + *-(m)en-“ žodžiu – sufikso *-(m)en- vediniu iš adj. balt. *kerma- „atkirstas/atkertantis, atpjautas/atpjaunantis“ [> adj. lie. dial. ker̃mas „nebetinkamas, netikęs, susidėvėjęs (apie gyvulį)“, dėl jo žr. s. v. girmis, plg. Toporov PJ III 331], kuriam, be to, šaknis baigiasi priebalsiu *-m-. Dėl pastarojo darybos modelio plg. substantyvus (n-kamienius), pvz., lie. (iš mažeñs „von klein aut“:) *mažen- „mažumė“ = „tai, kas mãža“ (← adj. maža- „mažas“), ryt. balt. *ruden- „ruduo“ < *„tai, kas rùda, raudona“ (← adj. *ruda- „rudas, raudonas“, žr. dar. s. v. kerberse), s. ind. svā́dan- „tai, kas saldu, meilu“ (← adj. svādúḥ „saldus“) ir pan. (plg. Skardžius ŽD 233).
Man rodos, kad tas adj. balt. *ker̃ma- „atkirstas/atkertantis, atpjautas/atpjaunantis“ yra labai senas (žr. s. v. girmis) – suponuoja adj. balt.-sl. *kerma- „t. p.“ [→ subst. (deadjektyvas) sl. *kerma- „tai, kas àtkirsta…“ > *„oda, kailis“ > *“čermъ > rus.-bažn. sl. črěmъ „palapinė“ (dėl jo reikšmės žr. Toporov PJ III 328)], kuris laikytinas sufikso *-ma- vediniu iš verb. balt.-sl. *ker- (: *kir-/*kur-) „kirsti, pjauti ir pan.“ < ide. *(s)ker-/*(s)kr̥- „t. p.“ (dėl jo žr. s. v. v. kyrteis, kersle, kerberse). Manyčiau, kad adj. balt.-sl. *kerma- „atkirstas…“ yra balt.-sl.-germ. izoleksa – bus buvęs ir tokios pat darybos adjektyvas germ. *skerma- „t. p.“ (tik su mobiliuoju *s-), davęs subst. (deadjektyvą) germ. *skerma- „tai, kas àtkirsta..“ > *„oda, kailis“ > 171 *„oda, kailiu aptrauktas dalykas“ (> s. v. a. skirm „apsauga, skydas“ ir kt., dėl jų žr. Kluge EWDS 650).
Iš to paties verb. balt.-sl. *ker- (: *kir-/*kur-) „kirsti, pjauti ir pan.“ bus atsiradęs irgi labai senas sufikso *-va- vedinys adj. sl. *kerva- „atkirstas/atkertamas, atpjautas/atpjaunamas“ → (adj. neutr. >) subst. (neutr.) sl. *kervă „tai, kas àtkirsta/àtkertama, atpjáuta/atpjáunama“ > *„oda“ > *„kūnas, jo per odą pasipūtimas“ > s. sl. črěvo „pilvas, įsčios“ (dėl jo reikšmės plg. pr. *kermen- „kūnas; pilvas, įsčios“, žr. anksčiau) ir kt. (žr. ESSJ IV 82t.); čia dėl adj. sufiksų balt. *-ma- (*kerma- „atkirstas…“) ir sl. *-vă- (*kervă- „atkirstas…“) darybinės reikšmės didelio panašumo žr. s. v. girmis. Tai, kad iš adj. sl. *kervă- atsirado ne subst. sl. *kerven- (plg. darybinį modelį balt. adj. *kerma- → subst. *kermen-, žr. anksčiau), o subst. sl. *kervă (neutr., deadjektyvas – didžiai senas substantyvų darybos modelis), aiškintina, be kita ko, mažesniu slavų (nei baltų) substantyvinio sufikso *-(m)en- produktyvumu.
Į minėtą subst. balt. *kermen- „oda“ < „tai, kas atskìrta…“ labai panašus (bet turbūt savarankiškai atsiradęs) yra subst. (neutr.) ind.-iran. *kermen- „oda, kailis“ (> s. ind. cárman- „t. p.“, s. pers. čarman- „t. p.“ ir kt., žr. Abajev IĖS I 290) < *„tai, kas atskìrta/àtskiriama, atpjáuta/atpjáunama“, kuris laikytinas greičiausiai vieno darybinio modelio, t. y. darybinio modelio „verb. šaknis + * men-“ (plg. tai, kas anksčiau pasakyta dėl balt. *kermen- dviejų darybos modelių) žodžiu – sufikso *-men- vediniu iš verb. ind.-iran. *ker- (: *kr̥-) „kirsti, pjauti ir pan.“ < ide. *(s)ker-/*(s)kr̥- „t. p.“ (žr. anksčiau).
Dėl pr. kērmens, lie. (dial.) kermuõ, sl. *červo ir kt. kilmė̃s plg. Toporov PJ III 327tt. ir liter.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 168–171 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 665; Derksen EDSIL 85t.; Matzenauer BKAS 63; Mayrhofer EWA I 537; Nussbaum HH 15.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.