Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 91–93 psl.

arrien

arrien „javai (Getreide)“ III 892 [5534] = *aren acc. sg. fem. pasakyme: Beggi stwi bille stai peisālei tu turei stesmu kurwan kas arrien tlāku ni stan āustin perrēist „Denn es spricht die Schrifft/Du solt dem Ochsen der da Dreschet/nicht das maul verbinden“ III 891–2 [5533–34] = Nesa bila raschtas/iauczui kulenczem ne vschrischi nasru VE 3724–381, = Aesto tas Raxtcz ßack/Thoͤw nhe buhs tham Weerscham/katteers tur strada/to Mutte ayßeth LK 5911–13. Šis pasakymas paimtas iš Pauliaus pirmojo laiško Timotėjui (5, 18): λέγει γὰρ ἡ γραφή· βοῦν ἀλοῶντα οὐ φιμώσεις = Dicit enim Scriptura: Non alligabis os bovi trituranti = Kalba nes Raßtas: Kulanciamuy jauciuy neuzryßy nasru ChB (32818). Toliau, šis pasakymas imtas iš Deuteronomo 25,4: Non ligabis os bovis terentis in area fruges tuas. Visi šie teksto lyginimai iš pirmo žvilgsnio nepadeda (bet žr. toliau) suvokti pr. arrien reikšmė̃s, kuri bei jo etimologija daugiau nei šimtmetis mėginama visaip aiškinti (žr. Berneker PS 184t., ir liter., Toporov PJ I 105t. ir liter.). Tačiau visi tie aiškinimai nėra įtikinami, plg. ir Endzelīns SV 143, kur sakoma, kad pr. arrien esąs „ar nezināmu nozīmi“. Negalima pritarti ir nuomonei, kad pr. arrienvok. da ir reiškiantis „ten; čia“ (Toporov l. c.): 92 vok. da katekizmuose visur verčiamas tik į pr. stwi arba (rečiau) kāigi, kaden ir (1×) schan; todėl reikia manyti, kad vok. da (III 882) pasiliko į pr. kalbą visai neverstas (katekizmuose vok. žodžių, neverstų prūsiškai, yra nemaža!). Taigi iš minėtų teksto lyginimų víena yra aišku: vok. dreschet „kùlia (javus)“ (III 882) išverstas dviem žodžiais – arrien tlāku (šitaip dažniausiai ir galvojama). Toks vertimas yra visiškai teisingas ir, be to, jau vienas pats rodo, kad pr. tlāku reiškė ne tiek „kulia (javus)“ = „drischt“ kiek „kulia (muša)“ = „schlägt“, plg. lie. kùlti „schlagen“, kurio tolimesnė reikšmė yra „dreschen“ (dėl pr. tlāku etimologijos žr. s. v., taip pat PKP II 283). Kaip žodį vok. dreschen, norėdami jį tiksliai (nedviprasmiškai) perteikti lietuviškai, verčiame ne kùlti (jis gali reikšti ir „mušti“), o žodžiais javùs kùlti, taip ir A. Vilis vok. dreschet „drischt“ išvertė ne į pr. tlāku (jis bus reiškęs ir „schlagen“, žr. tlāku), o į arrien tlāku „javus kulia“. Taigi visiškai drąsiai galima sakyti: pr. arrien (acc. sg.) buvo ne kas kita, o tik „javai“; plg. ir Būga RR II 93: pr. kas arrien tlāku esąs „kurs javus arba kūlę (kluoną) kulia“. Iš visų pr. arrien etimologinių aiškinimų geriausiu laikytinas Būgos (RR II 93t., išn. 3). Jo aiškinimo teigiamybė yra ta, kad pr. arrien „javai“ (acc. sg.) etimologiškai siejamas su lie. arúo-das, pastarajame įžiūrint aruo- „javai“ bei jį vedant iš lie.-la. *aru- „dirviniai“. Tačiau tas Būgos aiškinimas turi ir nemažų trūkumų: pr. arrien „javai“ kildinamas iš pirmykščio pr. *ari „dirviniai“, jo visiškai nepagrindžiant darybiškai (morfologiškai), o pati Būgos suponuojamųjų lie.-la. *aru- bei pr. *ari reikšmė „dirviniai“ atstatyta ne iš baltų ar kitų artimiausiai giminiškų kalbų medžiagos, o iš lo. arvum „dirva“ ir pan. Iš čia galima suprasti, kodėl pr. arrien Būgos etimologijos nepalaikė ir, pvz., Toporov PJ I 105t. Pr. arrien = *aren yra acc. sg. fem. forma, XVI a. prūsų šnektose egzistavusi greta archajiškesnės (bet nepaliudytos) acc. sg. fem. *arini-kamienės (žr. toliau). Reikia manyti, kad pr. arrien „javai“ resp. lie. arúo-das suponuoja (plg. Būga l. c., žr. Mažiulis PKP II 275) pirmykščius substantyvus vak. balt. fem. *arī (nom. sg.) resp. ryt. balt. neutr. *aru (nom.-acc. sg.), kurie buvo adjektyviniai abstraktai 93 [abu reiškę *„javus“< „tai (nauda), kas gaunama iš arimo (dirvos)“ < *„tai, kas susiję su arimu“] – atsirado iš u-kamienio adj. lyčių vak. balt. fem. *ar-ī [< *ar-u̯ī = s. ind. (pr̥th)-vī] resp. ryt. balt. neutr. *ar-u. Šis u-kamienis adj. balt. *ar-us (: *ar-ī < *ar-u̯ī fem., *ar-u neutr.), kuris yra labai senas vedinys iš verb. balt. *ar- „arti“ (žr. s. v. artoys) ar net dar iš ide. *arH- „t. p.“ (žr. toliau), reiškė (maždaug) *„susijęs su arimu“ (žr. Mažiulis l. c.). Šitas senovinis balt. adj. po to, kai iš jo atsirado minėti subst. abstracta, galėjo būti perdirbtas į (vak.) balt. adj. *arva- „susijęs su arimu“ (plg. balt. adj. *lengu- lie. leñgvas), plg. lo. adj. arvus (< *arvŏs) „skirtas arti, susijęs su arimu“ [lo. ar-vum „dirva“ ( adj. neutr. arvum) ir kt.], kuris atsirado irgi panašiai (tik nepriklausomai nuo balt. adj. *arva-) iš italik. adj. *aru-, o pastarasis (jis gali būti labai senas) – vedinys iš italik. *ar- „arti“ ar net iš ide. *arH- „t. p.“. Iš to vak. balt. adj. *arva- „susijęs su arimu“ galėjo būti padarytas ir subst. pr. (*arvi̯as ) *arvīs (nom. sg. masc.) „tas, kuris aria (resp. kuriuo ariama)“ > *„arklys“ (žr. s. v. arwaykis), plg. lie. subst. balt. bal̃tis (< *-īs) „baltas arklys“ (iš adj. báltas) ir kt.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Matzenauer BKAS 21t.; Nilsson Coll. Pr. II 125t.; Smoczyński ABSl XX 315, DL 28.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.