Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 217–218 psl.

dragios

dragios „heuen (Hefen) – mielės“ E 386 = *dragʹɔ̄s, t. y. *dragʹās< *dragi̯ās (nom. pl. fem.). Čia pridera prūsizmu laikytinas lie. dragės „mielės“, kurį šalia įprastinio lie. mielės Bretkūnas Biblijos vertime yra sporadiškai du kartus pavartojęs: dragges (acc. pl.) BrB Iz 51,17 (dragges išbraukta, viršuje parašyta mieles), su dragemis (instr. pl.) BrB Ps 75,9 (dragemis išbraukta, viršuje parašyta mielėmis); iš pr. kalbos kildintinas ir Prūsijos lie. drãgės (gen. drãgių) „nuosėdos, susidarančios iš stintų varant riebalus“, užfiksuotas Tovės (į šiaurę nuo Labguvos) žvejų šnektoje (Gerullis-Stang ŽT 82). Žr. Bezzenberger BGLS 281, Falkenhahn Bretke 205 ir ypač Žulys Blt I 151t. (ir liter.). Dėl kamiengalio plg. pr. crausios ir Prūsijos lie. kráušės „kriaušės“, kuris yra matyt irgi prūsizmas (žr. s. v. crausy), plg. dar lie. mãrios : mãrės ir kt. La. dradži „lydytų taukų nuosėdos“ (ME I 488) laikytinas kuršizmu (Būga RR III 260); šis žodis kuršiams galėjo būti irgi i̯ā-kamienis (ar ē-kamienis), latvių išverstas i̯o-kamieniu (plg. santykį lie. vir̃kščios „Erbsenstrauch“: vir̃kščiai „t. p.“ ir pan.). Vak. balt. (pr.-kurš.) *dragi̯ā- „mielės, nuosėdos“ (plur. Tantum), imant baltų-slavų dialektų arealą, laikytinas vak. balt.-sl. izoleksa (dėl 218 vak. balt.-sl. izoleksų bei izoglosų žr. Mažiulis Liet. Etnogen. 6t. ir liter., idem ZfSl XXIX 166t.), t. y. suponuotinas ir sl. *dragi̯ā- „t. p.“ (plg. Trautmann BSW 58), kuris dėl kontaminacijos su sl. verb. *drazg- (apie jį žr. ESSJ V 128 s. v. *drozgati) ar pan. buvo perdirbtas į sl. *drazg(i)i̯ā- „mielės, nuosėdos“ (> rus. дрожжи „mielės“ ir kt.); o gal šis sl. *drazgi̯ā- „mielės, nuosėdos“ yra sl. dial. lytis, egzistavusi greta sl. dial. *drazdi̯ā- „t. p“., kuri dėl minėtos kontaminacijos būtų perdirbinys iš sl. *dradi̯ā- „t. p.“, asimiliaciškai (plg. sl. *gegǫ „degu“ < *degǫ) atsiradusio iš sl. *dragi̯ā- „t. p.“. Apie kitokius sl. „mielių“ kilmės aiškinimus žr. ESSJ V 128t. ir liter. Vak. balt.-sl. *dragi̯ā- „nuosėdos, mielės“ yra turbūt iš *„dribsniai, nuokritos“ – fleksijos vedinys iš verb. balt.-sl. *dreg- „drėbti (dribti), krėsti (kristi)“ < ide. *dher(H)gh-/*dhregh- „t. p.“ (žr. s. v. dergē). Tas pats ide. *dhregh- [: *dher(H)gh-] slypi ir germ. (dial.) *dragjā „mielės“ (> s. isl. dregg „t. p.“ [pl. dreggiar] ir kt.), alb. drâ „aliejaus nuosėdos ir kt.“ (< *dragā). Dėl pr. dragios ir pan. kilmė̃s plg. Toporov PJ I 364t. ir liter.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Demiraj AE 141t.; Derksen EDSIL 121; ESSJ V 129t.; Matzenauer BKAS 35; Orel HGE 74; Smoczyński SEJL 119; Vaan EDL 238.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.