kadegis „eynholcz (Wacholder) – kadagys“ E 608 nom. sg. masc. yra a) pr. *kadegis < *kadegas = la. dial. kade̹gs „t. p.“ arba b) pr. *kadegīs = lie. dial. kadegỹs (ir kãdegis, žr. LKA, Žemėl. Nr. 91) = la. dial. *kadedzis „t. p.“ (atstatomas iš diminut. la. dial. kadedz-ini, žr. Būga RR I 308) resp. lie. kadagỹs (kãdagis) „t. p.“ (žr. LKA, Žemėl. Nr. 91); be to, yra lie. dial. kadugỹs (kãdugis) „t. p.“ (žr. l. c.) – turbūt perdirbinys iš lie. kadagỹs (kãdagis), plg., pvz., lie. dial mel-ùg-is „melagis“ (LKŽ VIII 1), matyt perdirbtą iš mel-ãg-is „t. p.“. Šie kadagio lie. bei la. pavadinimai, sutinkami vakarinėse Lietuvos ir Latvijos šnektose, yra palikimas greičiausiai ne pačių ryt. baltų (lietuvių–latvių), o vak. baltų (dėl jų, kuriems priskirtini ne tik prūsai su jotvingiais, bet ir kuršiai, žr. Mažiulis Balt. etnogen. 6 ir liter.), plg. (dėl kuršių) Būga RR III 208, Toporov PJ III 114.
Toji lie.-la.-pr. medžiaga, į kurią etimologijos reikalui iki šiol nepakankamai (ypač arealiniu aspektu) atsižvelgta, suponuoja greičiausiai subst. vak. balt. (kurš.-pr.-jotv.) *kade/aga- „kadagys“ ir jo fleksinį vedinį adj. vak. balt. dial. *-kade/agja- „kadaginis“ → subst. vak. balt. dial. *kade/agja- „kadagys“ [Trautmann BSW 112 atstato vien subst. balt. (ne balt. dial.!) *kadagi̯a- 66 „kadagys“], plg., pvz., subst. balt. *kara- „karas“ (> lie. kãras „t. p.“) ir jo vedinį adj. balt. *karja- „karinis“ → subst. balt. *karja- „karas; kariuomenė“ (žr. s. v. II kragis). Subst. vak. balt. *kade/aga- „kadagys“, man rodos, yra iš [subst. mob. „išsiskleidėlis (išsikerojėlis)“ =] adj. vak. balt. *kade/aga- “išsiskleidęs (išsikerojęs)“ – sufikso *-e/aga- vedinys iš verb. balt. *(s)kad-/*(s)ked- „skleisti(s) ir pan.“ (žr. toliau), plg., pvz., adj. balt. *vanaga- „mušantis“ – sufikso *-aga- (: *-ega-) vedinį iš verb. balt. *van-/*ven- „mušti“ (žr. s. v. gertoanax). Dėl verb. balt. *(s)kad-/*(s)ked- „skleisti(s) ir pan.“ < balt.-sl. *(s)kad-/*(s)ked- „t. p.“ (iš čia – ir, pvz., sl. *kad-iti „rūkyti, smilkyti“) < „skelti (skilti) ir kt.“ < ide. *sked- „t. p.“ žr. s. v. accodis. Galima spėti, kad iš to paties verb. ide. *sked- „skelti (skilti) ir kt.“ > verb. gr. *(s)ked- „t. p.“ > „skleisti(s) ir pan.“ atsirado sufikso *-ro- vedinys adj. gr. *kedro- „išsiskleidęs (išsikerojęs)“ → subst. gr. κέδρος „kadagys“ (plg. gr. κέδρον „kadagio uoga“; gr. κέδρος vėliau – „kedras“), kuris iki šiol laikomas etimologiškai neaiškiu (Frisk GEW I 808).
Mano pateiktoji vak. balt. „kadagio“ etimologija kai kuo primena Lidéno iškeltą hipotezę: balt. „kadagys“ esąs giminaitis su gr. κέδρος „kadagys“, sl. *kad-iti „rūkyti, smilkyti“ ir pan. (Lidén IF 491, Trautmann l. c., ME II 131 ir liter., Skardžius ŽD 104, Endzelīns SV 186, plg. Fraenkel LEW 201t. ir liter.) ← verb. ide. *ked- „rūk(y)ti, smilk(y)ti“ (pvz. Pokorny IEW I 537). Bet ši hipotezė neatsižvelgia į tai, kad a) pr. kadegis bei lie. dial. kadagỹs ir pan. suponuoja greičiausiai ne balt. „kadagį“, o tik vak. balt. „kadagį“ (žr. anksčiau), b) sl. *kad-iti ir pan. suponuoja ne verb. ide. *ked- „rūk(y)ti, smilk(y)ti“ (sic, pvz., Pokorny l. c.), o verb. ide. *sked- „skelti (skilti) ir pan.“ (žr. s. v. accodis). Tačiau pats didžiausias Lidéno hipotezės trūkumas yra tas, kad ji neišsprendė (ir nesprendė) pagrindinės problemos – istorinės žodžio balt. (= vak. balt.) „kadagys“ bei jo galimų giminaičių darybos. Kadangi Lidéno hipotezės niekas tinkamai nebuvo pagrindęs, tai už ją priimtinesnė ne vienam tyrinėtojui pasidarė Setälä’os hipotezė: balt. (= vak. balt.) „kadagys“ esąs grynas finizmas (Setälä FUF IX 126tt., Vasmer ESRJ II 156, Kalima BL 112 67 ir liter., Toporov PJ III 115 ir liter.). Su tuo negalėčiau sutikti (žr. anksčiau), bet reikia pritarti nuomonei, kad fin. „kadagį“ (> lyv. kadāg „kadagys“, est. kadak „t. p.“ ir kt.) laikyti baltizmu (Thomsen Ber. 176) nėra pamato (žr. Setälä l. c., Kalima l. c., Vasmer l. c., Toporov l. c. ir liter.).
Žinant, kad tarp finų (Pabaltijo) ir vak. baltų (šiaurinių, dėl jų žr. Mažiulis l. c.) buvo ypač glaudūs kontaktai, reikia manyti, jog prie virtimo adj. vak. balt. *kade/aga- „išsiskleidęs (išsikerojęs)“ → subst. vak. balt. *kade/aga- „kadagys“ (žr. anksčiau) bus prisidėję ir tie kontaktai (bilingvizmas) – šio adj. vak. balt. *kade/aga- „išsiskleidęs (išsikerojęs)“ siejimas (pagal liaudies etimologiją) su labai panašiu senovės finų subst. „kadagys“ (> lyv. kadāg „t. p.“, est. kadak „t. p.“ ir kt.), kuris, kaip sakyta, laikytinas savu žodžiu (ne baltizmu).
Vadinasi, reikia manyti, kad vak. balt. „kadagys“ yra baltiškas ir kartu ne grynai baltiškas (t. y. fin. „kadagio“ paveiktas) žodis, vak. balt. dialektuose paplitęs iš šiaurės (iš vak. baltų ir finų paribio) į pietus resp. pietų vakarus bei pietų rytus. Panašia kryptimi vak. balt. „kadagys“ vėliau plito – jau kaip grynas skolinys (baltizmas) – kaimynų slavų ir ypač vokiečių dialektuose: prūsizmas Ryt. Pr. vok. Kaddig „kadagys“ ir pan. (< pr. *kadeg- „t. p.“) nukeliavo iš Prūsijos net į labai tolimus vok. dialektus (žr. Bielfeldt Donum Balt. 47, Toporov PJ III 111tt. ir liter.).
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 65–67 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek LgB IX 40t.; Matzenauer BKAS 58; Smoczyński DL 36tt., SEJL 242.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.