kanowe „tonne (Tonne) – statinė“ E 397 nom. sg. fem. = pr. *kanăvē [ar *kanāvē (?), t. y. *kanɔ̄vē]. Dėl jo sinonimų (pr. drawine ir standis) žr. s. v. drawine.
Tradicinė nuomonė, kad pr. (E 397) kanowe segmentas -ow- (aiškiai primenantis tam tikrą pr. sufiksą) esąs pr. *-āv- (t. y. *-ɔ̄v-; žr. Trautmann AS 352, Levin SE 96, Toporov PJ III 210), man neatrodo labai patikima, nes a) heterosilabinis sufiksinis parašymo segmentas pr. -ow- dokumentiniuose pr. nomina propria (juose to parašymo atvejų ypač gausu!) labai dažnai žymi heterosilabinį sufiksinį pr. (*-ɔu-, t. y.:) *-ăv- (su trumpuoju pr. *-ă-!); b) pr. (E 364) mynsowe ir (E 727) salowis segmentas -ow- gali būti ir ne pr. *-āv- (t. y. *-ɔ̄v-), o pr. *-av- (plg. gab-aw-o [gabawo], žr.), žr. mynsowe ir salowis; žr. dar. s. v. v. girnoywis, sunaybis. Tiesa, tų E parašymų kanowe ir mynsowe segmento -owe skaitymą pr. *-āvē (su ilguoju pr. *-ā-!) tarsi remia tai, kad Skardžiui (ŽD 379–388) yra žinomas lie. subst. sufiksas ne -avė, o tik -óvė. Tačiau plg. lie. (up.) Kern-avė̃, Stirn avė, Vadavė (Vanagas HD 104), la. dial. (subst.) raud-ave „wilde Ente“ (ME III 484 s. v. rauduve, Endzelīns LVG 288) ir kt. Pr. *kanavē (ar *kanāvē?) „statinė“ (fem.) yra pasiskolintas (galbūt prieš XII a., žr. Levin l. c., Toporov PJ III 209) iš lenk. (prieš XII a.) *kony/*konew (fem.) [(germanizmas) > lenk. (XV a.) konew „didelis indas (su ąsa) skysčiams nešioti“ Sławski SEP II 412], kurį (fem.!), orientuojantis į netiesioginių jo linksnių formas (plg. Toporov l. c.), prūsams buvo lengva morfologiškai (dar lengviau fonetiškai) išversti (adaptuoti) į (pr.) *kanavē (fem.) = pr. (E 397) kanowe.
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 113 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.