keckers „erweis (Erbse) – žirnis“ E 264 nom. sg. masc. = pr. *kekers (žr. dar lituckekers). Lytį pr. *kekirs „t. p.“ (nom. sg. masc.) atspindi kekirs (ar kekits, taisytinas į kekirs, žr. PKP II 52, išn. 28) „erbeis (Erbse) – t. p.“ GrG 32, keckirs „arwes – t. p.“ GrA 57, „arwes – (nescio quid sit) – t. p.“ GrF 57 (žr. PKP II 52, išn. 29). Dėl vok. (E) erweis „žirnis“, (GrG) erbeis „t. p.“, (GrA, GrF) arwes „t. p.“ plg. Lex 7 (s. v. areweiz), Kluge EWDS 170 (s. v. Erbse).
Pr. (Gr.) *kekirs „žirnis“ yra, man rodos, pr. dial. lytis vietoj senesnės pr. *kekers „t. p.“ [jo balsius pr. *-e-…*-e- (artimõs kokybės!) disimiliuojant į pr. *-e-…*-i-] = pr. (E) *kekers „t. p.“, paskolintos iš v. v. ž. keker „Kicher(erbse) – žirnis“ [dėl jo žr. Kluge EWDS 366 s. v. Kicher(erbse)], plg. v. v. a. kicher „t. p.“ (Lex 107). Pr. „žirnį“ laikyti savu žodžiu arba slavizmu (Trautmann AS 355) nėra pagrindo.
154 Pr. (E) keckers „žirnis“ esąs iš vok. kicher „t. p.“ – šitaip drąsiai teigė Būga RR II 219, III 661; tačiau jis nepaaiškino, kodėl yra pr. (E) keckers, o ne pr. (E) *kickers. Į šį klausimą atsakyti bandė Endzelīns SV 191 ir Toporov PJ III 303: jų nuomone, iš vok. kicher „žirnis“ atsiradęs pr. *kikers dėl asociacijos su pr. žodžiu, giminišku su lie. kẽk-ė „Traube“ ir pan., išvirto į pr. *kek-ers = pr. (E) keckers. Tuo patikėti negaliu, nes: a) pr. žodis, giminiškas su lie. kẽkė ir pan., nėra paliudytas, b) lie. kẽkė „Traube ir kt.“ (dėl jo reikšmių žr. LKŽ V 498t.) ir pan. semantika yra gana tolima reikšmei „žirnis“. Taigi, man rodos, yra kur kas paprasčiau (vadinasi, ir patikimiau) pr. *kekers (→ pr. dial. *kekirs) „žirnis“ kildinti ne iš vok. (v. v. a.) kicher „t. p.“, o iš v. v. ž. keker „t. p.“ (žr. anksčiau).
Dėl ryt. balt. „žirnis“ žr. s. v. syrne.
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 153–154 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Karaliūnas ALL XLIV 98t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.