lunkis „winkel (Winkel) – kampas“ E 199 nom. sg. = (turbūt i-kamienis, fem. ar masc.) pr. *lunkis, kuris galėtų būti fleksijos vedinys iš adj. (o/ā-kamienio) balt. *lunka- „lenktas“ (plg., pvz., lie. adj. drū́ta- „drūtas“ → subst. drūtìs „drūtumas“, Skardžius ŽD 53), dėl kurio etimologijos žr. s. v. lonki.
Pr. (E 199) lunkis kilmę panašiai, tik nesigilindami į jo darybą, suvokia Trautmann AS 373, Trautmann BSW 159, Būga RR II 262, Fraenkel LEW 357, Pokorny IEW I 676, Toporov PJ V 415tt. 93 (ir liter.); kitaip – Būga RR I 369, ME II 514 (s. v. luñka), Endzelīns SV 206.
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 92–93 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 289; Matzenauer BKAS 81; Smoczyński SEJL 365.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.