pagonbe „heidenschaft (Heidenschaft) – pagonybė“ E 795 nom. sg. fem. turbūt yra ne taisytinas į *pagonibe [sic (atsargiai) Nesselmann Thes. 117, Endzelīns SV 218, Endzelīns BVSF 110, Fraenkel LEW 524], o skaitytinas pr. *pagɔ̄nʹbē, t. y. *pagānʹbē < *pagānibē „t. p.“ (kirčiuotas skiemuo – veikiausiai *-gā-), kurio trumpasis nekirčiuotas *-ĭ- dėl sinkopės (gal okazionaliõs) išnyko (kadangi jis išnyko, tai jis turėjo būti nekirčiuotas!); jeigu čia būtų buvęs ilgasis *-ī- (nekirčiuotas!), tai jis nebūtų patyręs sinkopės. Tuo, kad pr. (E 795) pagonbe esąs „aus *pagonabe“ (Trautmann AS 388), sunku patikėti, plg. ir Endzelīns l. c. (jis šią Trautmanno nuomonę ignoruoja), Levin SE 97.
Pr. (XIII–XIV a.) *pagānibē „pagonybė, pagonystė“ – sufikso *-ibē vedinys iš subst. (matyt iš i-kamienio) pr. *pagāni- „pagonis“ (žr. s. v. pogūnans; plg. Levin l. c.); plg., pvz., subst. (i-kamienį) sl. -*tatь „vagis“ (> s. sl. tatь „t. p.“ ir kt.) → *tat-ьba „vagystė“ (> s. sl. tatьba „t. p.“ ir kt.), žr. Meillet Slav. com. §398, Ambrazas Blt 28tt. (ir liter.). Plg. dar lie. pagonýbė „pagonystė“ (tik su -ybė, o ne su *-ibė) – sufikso -yb- (dėl jo žr. Būga RR I 543t., Skardžius ŽD 92tt.) vedinį iš pagónis (i-kamienio, žr. s. v. pogūnans).
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 208 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Bammesberger RB VI 59tt.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.