Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 44–46 psl.

salme

salme „stro (Stroh) – šiaudai“ GrG 65, GrA 28, „stramen – t. p.“ GrF 19, kuris turbūt taisytinas į *salmo (bent jau GrG raidės e ir o rašomos labai panašiai, žr. PKP II 249, išn. 1), o šis gali suponuoti subst. (ā-kamienį) pr. *salmɔ̄ „šiaudai“, t. y. *salmā „t. p.“ (plg., pvz., pr. (Gr.) rancko = *rankɔ̄, t. y. *rankā, žr. s. v. rancko), plg. sl. *salmā „t. p.“ (žr. toliau).
Subst. (nom. sg. fem.) pr. *salmā „šiaudai, Stroh“ (ne „šiaudas, Strohhalm“, žr. toliau) ir subst. (su akūtine šaknimi) sl. *sálmā „t. p.“ [> rus. соло́ма „t. p.“ (greta соло́минка „šiaudas“) ir kt.] yra, man rodos, iš subst. (ā-kamienio sg. collectivum, nom. fem.) balt.-sl. *salmā „t. p.“, perdirbto iš subst. (o-kamienio pl. collectivum, nom.-acc. neutr.) balt.-sl. *sálmā „šiaudai, Stroh“. Jo nom. sg. lytis galėjo būti balt.-sl. (o-kamienis, masc.) *śalmas „šiaudas, Strohhalm“ [plg., pvz., lo. locus „vieta“ (nom. sg. masc.) greta loca „vietos“ (nom.-acc. pl. neutr.)] > subst. (o-kamienis masc., nom. sg.) la. sal̃ms „šiaudas, Strohhalm“ greta lyties subst. (o-kamienio masc., nom. pl.) la. sal̃mi „šiaudai, Stroh“ (ne „šiaudas, Strohhalm“, žr. ME III 675), kuri veikiausiai perdirbta iš lyties subst. (o-kamienio pl. collectivum, nom.-acc. neutr.) balt. *śalmā.
Subst. (o-kamienis, nom. sg. masc.) balt.-sl. *śalmas „šiaudas“ 45 < „šiaudo stiebas (Strohhalm)“ kartu su subst. (masc.) germ. *halma- „t. p.“ (> s. isl. halmr „t. p.“ ir kt.) suponuoja subst. ide. *ḱol(H)mos„t. p.“ < *kol(H)mos „t. p.“ (> lo. culmus „t. p.“) ir (turbūt) *kl̥Hmos „t. p.“ (> gr. κάλαμος „nendrė“, kuris vargu ar iš *κόλαμος, žr. Frisk GEW I 561, Pokorny IEW I 612). Tiesa, čia įprasta atstatyti ne vien ide. *ḱoləmos „šiaudo stiebas“, bet ir ide. *ḱoləmā „t. p.“ (pvz. Pokorny l. c.); šitaip daroma ypač dėl subst. sl. *salmā, tačiau jis, man rodos, suponuoja ne ide. *ḱoləmā (= *kolHma), o tik balt.-sl. *śalmā (žr. anksčiau).
Reikia manyti, kad subst. balt. *śalmas veldinys bus buvęs ir lie. kalboje, tačiau jis seniai išnyko: vietoj jo yra tik lie. šiáudas, bet jis, deja, neturi etimologijos (Fraenkel LEW 978). Man rodos, kad lie. šiáudas „Strohhalm“ (pl. šiaudaĩ „Stroh“) atsirado iš subst. balt. *śēudas „nupjautas (nukirstas) šiaudas“ = „nupjautas (nukirstas) šiaudo stiebas (ražienos ražas)“ < *„nupjovimas, nukirtimas“, kuris gali būti fleksijos vedinys iš verb. balt. *śēud- „pjauti, kirsti“, o šis – determinatyvo *-d- išplėstas verb. balt. *śēu- „t. p.“. Šitaip spėju suponuodamas, kad tas verb. balt. *śēu- „t. p.“ yra iš verb. ide. *sḱeu(H)-/*sḱu- (čia dėl *-ḱ- žr. toliau) „t. p. < *skeu(H)-/*sku- „t. p.“ [dėl jo veldinių plg. Pokorny IEW I 954 s. v. 6. skēu(t-)], išvirtusio a) „satemiškai“ į verb. (ide. dial. balt. *sḱēu- „t. p.“ >) balt. *sśēu- „t. p.“ > *śēu- „t. p.“ ir b) „kentumiškai“ – pvz., į lytį verb. balt. *sku- „pjauti“ ( lie. skut- „skusti“, žr. s. v. stuckis).
Tiesa, iš to verb. ide *skeu(H)- „pjauti; kirsti“ (su segmentu *sk-verb. *sek-/sk- „t. p.“, žr. Pokorny l. c., žr. dar s. v. saxsto) norėtųsi laukti verb. ide. *skeu(H) „t. p.“ verb. balt. *skēu- „t. p.“, o ne verb. ide. *sḱeu(H)- „t. p.“ verb. balt. *śēu- „t. p.“, t. y. su „satemizuotu“ ide. *sḱ- į balt. *ś-. Tačiau ide. *sḱ- (greta *sk-), vadinasi, ir jo „satemizacija“ į balt. *ś- nėra visiškai negalimas dalykas, plg., pvz.,: verb. (homonimą) balt. *śēu- „stumti, šauti“ verb. ide. *sḱēu- „t. p.“ (Būga RR II 589, Pokorny IEW I 954t. s. v. *skē̆u-, Fraenkel LEW 969 s. v. šáuti), greta kurio veikiausiai bus egzistavusi lytis 46 verb. ide. *skē̆u- „t. p.“ (žr. ir Būga l. c.); be to, plg. verb. ide. *skei- „pjauti, (at)skirti“ (su *sk-verb. ide. *sek- „t. p.“) ir *sḱei- „t. p.“ (žr. Pokorny IEW I 119tt. s. v. skē̆i-) bei jo vedinį verb. ide. *skeid-/*sḱeid- „t. p.“ (Gamkrelidze-Ivanov IJI I 112). Plg. dar s. v. salowis (dėl verb. balt. *śel-/*śil- kilmės).
Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, esu linkęs manyti, kad balt. prokalbėje (ar tik jos dialektuose?) buvo du šiaudo pavadinimai – a) subst. balt. *śalmas „šiaudas (apskritai)“ ir b) *śēudas „nupjautas šiaudas (kartu su ražienos ražas)“: pirmasis pavadinimas [„šiaudas (apskritai)“] išstūmė antrąjį pr. ir la. kalbose, o antrasis išstūmė pirmąjį lie. kalboje resp. virto į lie. „šiaudas (apskritai)“.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Beekes EDG 621t.; Derksen EDSIL 459; Kloekhorst EDHIL 431; Orel HGE 156; Schmid Blt XXXIII (2) 204; Vaan EDL 150.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.