gaydis „weyse (Weizen) – kvietys“ E 259 (žr. dar s. v. dagagaydis); gaide „weisse (Weizen) – kvietys“ GrG 13, gayde „wesze (Weizen) – kvietys“ GrA 9, „wesse, weitzen, triticum (triticum) – kvietys“ GrF 2 (žr. dar PKP II 50, išn. 13, 14).
Šio pr. žodžio kilmės aiškinimas didele dalimi priklauso nuo tokių iki šiol nenagrinėtų klausimų (jų nesprendžia ir Toporov PJ II 128t.): kokio kamieno buvo pr. (E) gaydis (i̯o- ar -i, ar o-kamieno) bei – svarbiausia – koks šio pr. žodžio darybos būdas?
Pr. (E) gaydis laikytinas (i) i̯o-kamieniu = pr. *gaidīs (nom. sg. masc.) – fleksijos vediniu (su kokybine šaknies balsio apofonija) 312 iš balt. verb. *geid- „spindėti, šviesti“ (žr. s. v. gēide); pr. *gaidīs „kvietys“ < *„kas šviečia ir pan.“ dėl darybos plg., pvz., su ryt. balt. *dagīs „dagys“ [(i)i̯o-kamienis] < *„kas degina“ – fleksijos vediniu iš balt. verb. *deg- „deg(in)ti“. Tokį pr. *gaidīs „kvietys“ darybos būdą paremia ir ryt. balt. (i)i̯o-kamienis *kveitīs „kvietys“ (nom. sg. masc.; jeigu jis tikrai baltiškas) < *„kas šviečia ir pan.“ – tos pat fleksijos vedinys iš balt. verb. *kv(e)it- „šviesti, mirgėti“ (> la. kvit-êt „žibėti, mirgėti“). Santykį tarp vak. balt. *gaidīs „kvietys“ ir ryt. balt. *kveitīs „t. p.“ (tas pats darybos būdas, o pamatiniai žodžiai verb. – sinonimai!) galima palyginti su santykiu, pvz., tarp vak. balt. (neutr.) *ankta(n) „sviestas“ ir ryt. balt. (neutr.) *sveista „t. p.“, kurių abiejų darybos būdas yra tas pats (sufiksinis), o pamatiniai žodžiai (verb.) – sinonimai, žr. s. v. anctan.
Pr. gaide „kvietys“ (GrG 13) resp. gayde „t. p.“ (GrA 9, GrF 2) greičiausiai turi vok. fleksiją -e (pagal vok. wess-e „kvietys“ GrG 13, wesz-e „t. p.“ GrA 9, wess-e „t. p.“ GrF 2) vietoj pr. *-īs ar (*-īs >) *-is: Gr žodynėlyje yra nemãža apvokietintų pr. fleksijų (!). Todėl spėjimas, kad Gr šnektoje (ne E šnektoje!) buvęs pr. *gaidē „kvietys“ (ē-kamienis, nom. sg. fem., žr. Toporov PJ II 128), laikytinas mažai patikimu, nors šiaip jau jis gal ir nėra visiškai negalimas, plg., pvz., lie. [(i)i̯o-kamienį] lė́pis „vandens lelija“ (LKŽ VII 367) ir (ē-kamienį) lė́pė „t. p.“ (op. cit. 363) – fleksijų vedinius iš verb. lie. lė́p-ti „glebti, vysti“.
Su verb. balt. *geid- „spindėti, šviesti“ etimologiškai sietini ir hidronimai lie. (ež.) Gaidỹs, la. (up.) Gaĩde ir pan.
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 311–312 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 44; Witczak ABSl XXV 10, 22.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.