kīrki „kirchen (Kirche) – bažnyčia“ III 10910 [693] nom. sg. fem. (žr. toliau); acc. sg. (fem.) kīrkin „kirchen (Kirche) – bažnyčią“ III 9917 [6361], III 12316 [775], „kirche (Kirche) – t. p.“ III 12720 [799], kijrkin „t. p.“ III 454 [332] (= baßnicze „bažnyčią“ VE 177–8), „kirchen (Kirche) – t. p.“ III 1119 [6916], kirkin „kirche (Kirche) – t. p.“ I 97–8 [71], kirken „t. p.“ II 98 [1135]; gen. sg. (fem.) kīrkis (žr. kīrkis teikūsnan); nom. pl. (fem., žr. toliau) kīrkis „kirche (Kirchen) – bažnyčios“ III 13116 [812].
Minėta kīrkis „Kirche“ III 13116, esanti frazėje tu twaias kīrkis … islāiku „du deine Kirche … erheltest“ (III 13116), yra greičiausiai ne acc. pl. fem. (sic Berneker PS 193, Bezzenberger KZ XLI 81, Toporov PJ IV 13), o nom. pl. fem. lytis: čia A. Vilis singularinį acc. vok. (III 13014–15) deine Kirche (= nom.!) okazionaliai „nugirdo“ kaip pluralinį acc. (= nom.!), o šį, suvokęs kaip nom. pl. (atvejų, kai vietoj acc. yra nom., pr. kat-muose nemãža!), išvertė į pr. nom. pl. (fem.) twaias kirkis „tãvos bažnyčios“. Minėtą kīrki III 10910, esančią frazėje (III 10910) steisei kīrki swaise mārtan „der Kirchen seiner Braut – tos bažnyčios savo marčiõs“ (= Baßniczas Marczos io VE 528), laikau nom. sg. fem. lytimi, čia (t. y. III 10910) vietoj lyties gen. sg. fem. *kīrkis atsiradusia iš to, kad pastarosios finalinis pr. *-s okazionaliai buvo eliminuotas dėl inicialinio pr. *s- (sandhi), kurį turi po jos einantis swaise (plg. Schmalstieg OP 71, plg. dar Trautmann AS 358, Endzelīns SV 193, Toporov l. c.).
Taigi turime XVI a. pr. semb. šio ē-kamienės (istoriškai) deklinacijos substantyvo tokias paliudytas formas (jų rekonstrukciją gerokai kitaip suvokia Toporov l. c.): a) nom. sg. *kīrkĭ (< *-ī < *-ē); b) gen. sg. *kīrkĭs (< *-īs < *-ēs); c) nom. pl. *kīrkĭs (< *-īs < *-ēs); d) acc. sg. *kīrkĕn ir *kīrkin. Pastaroji (t. y. acc. sg. *kīrkin) – inovacinė: jos fleksijos *-in balsis *-i- (vietoj senojo *-e-) atsirado dėl atitinkamos formų (fleksijų) *kīrk-ĭ (nom. sg.), *kīrk-ĭs (gen. sg.) ir pan. įtakos; iš čia – dar 194 tokia išvada (niekieno nedaryta): ē-kamienė acc. sg. forma kirk-in I (taip pat geiw-in I, mutt in I ir pan.) suponuoja I kat-mo pr. semb. šnektõs ē-kamienes fleksijas nom. sg. *-ĭ (< *-ī < *-ē), gen. sg. *-īs (< *-īs < *-ēs) ir pan., t. y. suponuoja, kad žodžio galo (nekirčiuoto) balsis *ē ne tik III bei II, bet ir I kat-mo pr. semb. šnektoje (XVI a.) buvo virtęs į (*ī >) *ĭ.
Pr. (nom. sg. fem.) *kīrkĭ „bažnyčia“ < *kirkī „t. p.“ (su nekirčiuotu *-ī) < *kir̃kē „t. p.“ yra skolinys iš vok. Kirche „t. p.“ (→ lie. kìrkė „t. p.“), plg. Trautmann l. c., Endzelīns l. c., Toporov l. c. Žr. dar kirko.
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 193–194 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Schmalstieg Blt XXXII (2) 251.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.