kirdītwei „hoͤren (hören) – girdėti“ III 6715 [456] (= paklausitumbei „paklausytum“ VE 282), kirdīt „t. p.“ III 11117 [6923] inf.; praes. 1 pl. kīrdimai „hoͤren (hören) – girdime“ III 1139 [6936], „hoͤrens (hören) – t. p.“ III 11317 [716]; imperat. 2 pl. kīrdeiti „hoͤrt (hört) – girdėkite“ III 1014 [6313], kirdijti „hoͤret (hört) – t. p.“ III 1033 [6335] (= paklausiket „paklausykite“ VE 497–8), „hoͤrt (hört) – t. p.“ III 10327 [6518] (= paklausikite „paklausykite“ VE 508). Praetorius rašo (ca. 1690 m.): der Preusse sagt mes kirdime (nos audimus), der Cur mes sirdime, der Littaw mes girdime (žr. Kiparsky KF 37) = pr. (III 1139, 11317) kīrdimai „girdime“, la. dial. dzirdim „t. p.“, lie. gir̃dime „t. p.“ (plg. Kiparsky l. c.).
Turime verb. pr. (inf.) *kirdītvei (*kirdīt) „girdėti“ (su kirčiuotu *-ī-, akūtiniu), pr. (praes. 1 pl.) *kīrdimai „girdime“ (su kirčiuotu *-īr-, cirkumfleksiniu), pr. (imperat. 2 pl.) *kīrdaiti „girdėkite“ (su kirčiuotu *-īr-) bei *kirdīti „t. p.“ (su kirčiuotu *-ī-); dėl šių formų žr. Stang Vergl. Gr. 174, 320, 351, 363, 395, 418, 438, 439, 440, 455, 470, 473, 475.
Verb. pr. (inf.) *kirdī- (*kirdī-tvei) „girdėti“ (: praes. *kīrdi-mai „girdime“) < *kir̃dḗ- (*kirdḗ-tvei) „girdėti“ labai panašus į verb. lie. (inf.) girdė́- (girdė́-ti) „girdėti“ = la. (*girdḗ- >) dzìrdê- (dzìrdê-t) „t. p.“ (: praes. lie. gir̃di-me = la. dial. dzirdi-m „t. p.“): žodžių pr. „girdėti“ ir lie.(-la.) „girdėti“ šaknys (bei kamienai) skiriasi tik inicialinio guturalio kokybe – lie.-(la.) g-, o pr. *k-. Dėl to panašumo yra net bandyta žodį pr. (III) kirdītwei skaityti ne pr. *kirdītvei, o pr. *girdītvei ir taip jį genetiškai identifikuoti su lie.-la. „girdėti“ (Nesselmann Thes. 71, plg. Schmalstieg OP 198, Toporov PJ III 376). Tačiau patikimesnė yra daugumos tyrinėtojų palaikoma nuomonė, kad tie labai panašūs pr. ir lie.-la. žodžiai yra skirtingos kilmės [žr. Trautmann AS 358, Būga Aist. stud. 151, Endzelīns SV 193, 192 Fraenkel LEW 221 (ir liter.), Stang l. c., Pokorny IEW I 531, Mažiulis PKP II 190, plg. Schmalstieg l. c., Toporov l. c. (ir liter.)], žr. toliau.
Verb. pr. *kir̃dḗ-(tvei) „girdėti“ = „būti girdinčiam“ laikytinas giminaičiu, pirmiausia, su verb. lie. (pa)-kir̃d- (pa-kirsti) „pabusti“ (bei pa-kìrsti „t. p.“, žr. LKŽ V 867) = lie. *kir̃d- (*kir̃sti) „t. p.“ = „tapti girdinčiam“, kurį vedu iš verb. balt. *kir̃d- „t. p.“ > pr. *kir̃d- (*kir̃stvei) „t. p.“ Dėl santykio pr. *kir̃d- (*kir̃stvei „tapti girdinčiam“ : pr. *kir̃dḗ-(tvei) „būti girdinčiam“ plg. santykį lie. tìl- (tìlti) „tapti tylinčiam“ : tylė́-(ti) „būti tylinčiam“ = lie. (iš)-gir̃d- (iš-gir̃sti) „tapti girdinčiam“ : girdė-(ti) „būti girdinčiam“ ir pan.
Greta minėtos lyties verb. balt. *kir̃d- „tapti girdinčiam“ = *„tapti suvokiančiam garsą“ bus egzistavusi ir lytis verb. balt. *ker̃d- „daryti girdintį“ = „daryti suvokiantį garsą“ (plg. jų dviejų santykį, pvz., su lie. kìl-ti „tapti kylančiam“ : kél-ti „daryti kylantį“) > lie. (*ker̃d- →) kérd- (kérsti) „garsinti, platinti (žinią)“ (LKŽ V 622), kurio (t. y. lie. *ker̃d- „t. p.“) vedinys – subst. lie. kar̃das „garsas, aidas, skardas“ (LKŽ V 272).
Verb. lytys balt. *kir̃d- „tapti suvokiančiam garsą“ bei balt. *ker̃d- „daryti suvokiantį garsą“ seniau matyt priklausė vienai paradigmai (plg., pvz., Kazlauskas LKIG 358), t. y. čia seniau matyt egzistavo verb. balt. *ker̃d-/*kir̃d-, reiškęs turbūt „suvokti garsą“ (= *„išgirsti, girdėti“) < *„skleisti garsą (sklisti garsui)“; dėl šitokios jo semantinės evoliucijos plg., pvz., verb. balt.-sl. *geid- „skleisti šviesą (sklisti šviesai)“ (= *„šviesti, spindėti“) > *„suvokti šviesą“ (= *„žiūrėti, matyti“), žr. s. v. gēide. Tą verb. balt. *ker̃d-/*kir̃d- „skleisti garsą (sklisti garsui)“ (= *„garsinti, garsėti“) laikau formanto (sufikso) *-d- išplėstu verb. balt. *ker-/*kir „t. p.“ < verb. ide. *ker-/*kr̥- „t. p.“ < *„skleisti garsą (sklisti garsui), imituojamą interjekcijos *ker (*kr̥)“ (žr. s. v. kerko) > s. ind. (reduplikacinis) car-kar-ti „jis mini giriančiai“ (< *„jis garsina“), s. isl. (*har-mjan >) her-ma „pranešti“ (< *„pagarsinti“), gr. κόρ-αξ „varnas“ [< *„tas, kuris skleidžia garsą, imituojamą interjekcijos *kor (: *ker)“ ir kiti indoeuropiečių kalbų žodžiai – tie (gal ir nebūtinai 193 visi), kuriuos pateikia Pokorny IEW I 530t. (s. v. 2. kar-), 567tt. (s. v. 1. ker-).
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 191–193 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Cheung EDIV 239; Kaukienė Blt XXXIII (1) 15tt.; Lehmann GED 192; Mayrhofer EWA I 310t.; Orel HGE 188t.; Rix LIV 352t.; Smoczyński LAV 191t., SEJL 182, ALL LVIII 79t.; Young RB XI 54t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.