kurteiti „irret – klaidinkite“ III 8723 [5527] imperat. 2 pl. = pr. *kurteiti (su *-i < *-ī < *-ē); dėl jo reikšmės patikslinimo žr. toliau.
Iš karto galima pasakyti, kad pr. (III 8723) kurteiti etimologija nėra aiški: bandyta jį sieti su adj. lie. kurtùs „kurčias“ (Nesselmann Thes. 85), su verb. tie. dial. kvar̃čyti „įkyriai prašyti, kvaršinti“ arba kvar̃sti „nujausti, numanyti“ [Berneker PS 301, Trautmann AS 366 (ir liter.), Endzelīns SV 199], net su lie. kùrti „bėgti“ (ESSJ XIII 242); hipoteze, kad pr. (III 8723) kurt-eiti sietinas su verb. sl. *kъrtěti/*kurtiti > rus. корти́ть „geisti; sirgti, skaudėti“ ir kt. (Berneker SEW I 671, plg. Toporov PJ IV 338t.), irgi gãlima abejoti (Vasmer ESRJ II 339), žr. (dėl verb. sl. *kъrtěti/*kьrtiti) s. v. corto. Visų tų siejimų svarbiausias trūkumas yra tas, kad jie nebuvo pagrįsti žodžių darybos (ir, suprantama, semantikos) aspektu, nebuvo gilintasi net ir į paties pr. (III 8723) kurteiti reikšmę.
Pr. (III 8723) kurteiti yra frazėje: ni kurteiti ains antran „irret euch nicht – neklaidinkite vienas antrą“ III 8723–24 316 = nekleidekit „neklyskite“ VE 3720; ši frazė – iš „Ad Galatas“ (VI 7): nolite errare „neklyskite“ = μὴ πλανᾶσθε „t. p.“ Taigi reikšmę „neklyskite“ turime čia visais atvejais [net ir vok. (III 8620) irret euch nicht iš tikrųjų yra „neklyskite“], išskyrus pr. (III 8723) ni kurteiti „neklaidinkite“. Manyčiau, kad pr. (III 8723) kurteiti reikšmė trans. „klaidinkite“ čia A. Vilio pavartota vietoj intrans. „klyskite“ (egzistavusios gyvojoje pr. kalboje) dėl to, kad vok. (III 8620) irret buvo ne tik (intrans.) „klyskite“, bet ir (trans.) „klaidinkite“ (dėl vok. irren „klaidinti; klysti“ žr. Paul DW 310 s. v. irre), plg. Mažiulis PKP II 176 (išn. 429). Iš to, kas pasakyta, prašosi atstatomas (gyvojoje kalboje) pr. verb. (intrans.) *kurt-/(inf.) *kurstvei „klysti“ (ar/ir *kurtē-tvei „t. p.“), kuris, man rodos, giminiuojasi su verb. lie. kur̃t-/(inf.) kur̃sti „tapti (apy)kurčiam“ (resp. kurtė́-ti „eiti kurtyn“) = la. kùrt-/(inf.) kùrst „liautis, nurimti“(< *„aptilti“ < *„apkursti“, plg. àiz kurst „užkursti“) < verb. lie.-la. *kurt- „kursti“ = „tapti (apy)kurčiam“. Čia turbūt galima atstatyti verb. balt. *kurt- „tapti pažeistam (suluošintam)“ > *„tapti turinčiam sutrikusią (pažeistą) klausą (ir pan.)“ (žr. toliau), iš kurio bus atsiradę: a) verb. ryt. balt. *kurt- „tapti turinčiam sutrikusią (pažeistą) klausą“ > verb. lie.-la. *kurt- „tapti (apy)kurčiam“ = „kursti“ (žr. anksčiau), b) verb. vak. balt. *kurt- „tapti turinčiam sutrikusią (pažeistą) klausą“ > *„tapti sutrikusiam (nesiorientuojančiam)“ = *„sutrikti (suklysti)“ > pr. *kurt- „(su)klysti“ (plg. Mažiulis l. c., Toporov l. c.).
Verb. balt. *kurt- „tapti turinčiam sutrikusią (pažeistą) klausą“ < *„tapti pažeistam (suluošintam)“ laikytinas vediniu iš adj. balt. *kurta- „turintis sutrikusią (pažeistą) klausą“ [> adj. lie. dial. kur̃tas „(apy)kurčias“ (lie. dial. kurtùs „t. p.“ – greičiausiai iš senesnio kur̃tas „t. p.“), žr. dar toliau] < *„pažeistas (suluošintas)“, o šis – sufikso *-ta- vedinys iš verb. balt.-sl. *(s)kur- „būti pažeistam“ = (balt.-sl.) *(s)ker-/*(s)kur- „(įsi)pjauti, (įsi)rėžti ir pan.“ < ide. *(s)ker-/*(s)kr̥- „t. p.“ (žr. s. v. v. kyrteis, kirtis). Tas adj. balt. *kurta- (su *-ur- < ide. *-r̥-), kurį dabar pavadintume partic. praet. pass. lytimi, yra gana senas, plg. su juo (su jo morfemomis!) genetiškai sutampantį 317 adj. lo. curtus „sutrumpintas, suluošintas“, nors matyt savarankiškai atsiradusį [sufikso lo. -to- vedinys iš verb lo. *kor-, kuris – iš minėto verb. ide. *(s)kr̥-]. Adj. (i̯o-/i̯ā-kamienis) lie. kur̃čias „taub“ < lie. (balt. dial.) *kurtja- „t. p.“ – vedinys greičiausiai iš subst. (neutr., nom.-acc. sg.) lie. (balt. dial.) *kurta(n) „kurtumas“ (dėl panašių lie. adj. kilmė̃s iš subst. plg. Skardžius ŽD 63) ← adj. (neutr., nom.-acc. sg.) *kurta(n) „kurčias“ (plg., pvz., s. v. clenan).
Panašiai kaip adj. balt. *kurta- bus atsiradę: a) adj. balt. dial. *kurla- „turintis sutrikusią (pažeistą) klausą“ (> la. kùr̃ls „kurčias“), kurio darybos santykis su adj. balt. *kur-ta- „t. p.“ labai primena santykį, pvz., lie. adj. dẽg-las (dãg-las) „(tarsi) degtas (apdegintas)“ su adj. (= partic. praet. pass.) dẽg-tas „degtas“, b) adj. balt.-sl. dial. *kur-na- „pažeistas (suluošintas)“ > *„turintis sutrikusią (pažeistą) klausą (ir pan.)“ [> la. kur̃ns „kurčias“, sl. *kъrnъ > s. sl. krъnъ „cui aures amputatae sunt“ ir pan. (ESSJ XIII 236)], dėl kurio darybos santykio su minėtu adj. balt. *kur-ta- „t. p.“ plg., pvz., adj. vak. balt. *klē-na- su adj. balt.-sl. *klē-ta- (dėl šių adj. žr. s. v. clenan).
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 315–317 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński LAV 210.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.