labonache BPT [XIV a. vid. (ar XV a. pradž.)] – adj., kuris atspindi turbūt adj. (o/ā-kamienį, nom. sg. masc.) pr. *labants (su afrikata pr. *-ts < *-s, plg. s. v. abskande), o šis gali būti iš: a) pr. *labans < *labn̥s < *labnas „geras“ = lie. (Liškiavà) lãbnas „t. p.“ arba b) pr. *labans < *labanas „gerutis“. Plačiau žr. Mažiulis Blt XI 127t. (tam linkęs pritarti Toporov PJ IV 400t.).
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 14 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Kortlandt BAM 116, 127, Blt XXXIII (1) 39t.; Bammesberger BAM 121; Matasović LgB IX 128; Stundžia Blt XXXI (1) 95tt.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.