Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 186–188 psl.

nierties

nierties „Zorns (Zornes) – įniršio (pykčio)“ III 11524 [7133] gen. sg. fem. (dėl fem. žr. toliau); acc. sg. (fem.) nertien „zorn (Zorn) – įniršį“ III 393 [2912] (= rustibes „rūstybės“ VE 148 gen. sg.), III 9319 [5919] (= nejnartinket „neįnartinkite“ VE 4016), III 11322 [7110]. Čia yra i̯ā-kamienės formos (žr. ir Trautmann BSW 197): a) forma (baritoninė) acc. sg. (fem.) pr. (III) nertien „įniršį“ = pr. *nertʹăn „t. p.“ < *ner-tjăn „t. p.“ (su *-jăn < *-jān) ir b) forma (baritoninė) gen. sg. (fem.) pr. (III) nierties „įniršio“ (raidė 187 -i- abiem atvejais žymi palatalizuotą priebalsį) = pr. (III) *nertʹăs „t. p.“ < *nertʹās (su nekirčiuota *-ās) < *nertʹās „t. p.“ (su kirčiuota ar nekirčiuota *-ās) < *nertjās „t. p.“.
Ar ta forma pr. (III) *nertʹăs „įniršio“ (= nierties „t. p.“, gen. sg. fem.) < *nertʹās „t. p.“ (baritoninė!) yra iš pirmykštės baritoninės ar oksitoninės formos (gen. sg. fem.), ne tiek jau labai svarbu: ir pirmykštės pr. oksitoninės visų kamienų deklinacijų gen. sg. formos pr. kat-mų šnektose (XVI a. vid.!) buvo jau išvirtusios baritoninėmis (apie tai plačiau bus kalbama kitur), t. y. jų fleksijos buvo nekirčiuotos (resp. jų ilgieji balsiai buvo sutrumpėję),, pvz., pr. (III) ālgas „algos“ (gen. sg.) = pr. (III) *ālgăs < *-ās (nekirčiuota fleksija) < pr. *-ās (kirčiuota).
Man rodos, kad tos i̯ā-kamienės formos (fem.) pr. (III) *nertʹās (gen. sg.) bei *nertʹan (acc. sg.) suponuoja pr. (III) ī/i̯ā-kamienį subst. (fem.), t. y.: a) nom. sg. pr. (III) *nertĭ „įniršis“ (jeigu baritonas) < *nertī „t. p.“ (su nekirčiuotu *) ir b) kitų linksnių formose – pr. (III) *nertʹā-. Šis subst. pr. *nertī/*nertʹā- < *nertjā- „įniršis“ galėtų būti iš (subst.) „įniršimas“ (nomen actionis) – fleksijos -ī/-jā- vedinys iš verb. pr. < balt. *nert- „niršti (heftig zürnen)“; plg., pvz., lie. verb. bė́g- „bėgti“ subst. (ē-kamienis nomen actionis) bė̃gė „bėgimas“ (čia dėl kamiengalio lie. -ė- giminystės su kamiengaliu pr. *-ī/-jā- žr. s. v. kexti). Tačiau subst. pr. *nertī/*nertjā- „įniršis“ < „įnirtimas“ veikiau yra perdirbinys iš subst. (i-kamienio, fem.) vak. balt. *nertis „t. p.“ [plg., pvz., subst. balt. *źansis „žąsis“ pr. (E) *zansī „t. p.“ (ī/i̯ā-kamienis, nom. sg. fem.), žr. sansy], laikytino fleksijos vediniu iš verb. balt. *nert- „niršti“ [plg., pvz., lie. verb. snūd- „snūsti“ subst. (i-kamienis, fem.) snūdìs „snūdimas, noras miegoti“, žr. Skardžius ŽD 53]. Žr. dar ernertimai.
Verb. balt. nert- „niršti“ yra matyt iš verb. balt. *ner(t)-/*nir(t)- „rodyti (demonstruoti) savo jėgą (energiją); būti pajėgiam (energingam)“, iš kurio išriedėjo: a) verb. (balt. *nert-/nirt- ) lie. nért-ėti „labai pykti“ (LKŽ VIII 681t.), ner̃t- (ner̃čia ner̃tė ner̃sti) „niršti“ (LKŽ VIII 679 s. v. 2 nersti), subst. nar̃tas „pyktis, įniršis“ (LKŽ VIII 562), verb. nir̃t- (nir̃sta nir̃to nir̃sti) „smarkiai pykti, niršti“ (LKŽ VIII 810) ir pan., b) verb. (balt. *ner-/*nir- ) lie. 188 ner̃-šti „patylomis pykti, niršti“ (LKŽ VIII 681 s. v. 3 ner̃šti), nir̃šti „smarkiai pykti, nirsti“ (LKŽ VIII 811t.) ir pan.; žr. dar Fraenkel LEW 504–505 (s. v. nir̃sti). Iš verb. balt. *ner-/*nir- „rodyti savo jėgą“ bus išriedėjęs dar subst. lie. nóras/*nora (plg. adv. nóromis) „geidimas“ < *„smarkus geidimas“ < *„jėgos (prievartos) rodymas“, dėl reikšmės plg. verb. pr. *laipītvei „geisti“ < „kabintis prie ko“ (žr. laipinna), plg., pvz., lie. (verb. tver- „tverti“ ) subst. tvorà „Zaun“. Plg. Fraenkel l. c. Iš to subst. (lie.) nóras/*nora kildinu verb. nor-ė́ti „geisti“ (plg., pvz., lie. subst. áidas „Widerhall“ verb. aid-ė́ti „widerhallen“, Skardžius ŽD 521).
Verb. balt. *ner(t)-/*nir(t)- „rodyti savo jėgą; būti pajėgiam“ < verb. ide. (dial.) *ner(t)-/*nr̥(t)- „būti pajėgiam, turėti vyriškos jėgos“ yra matyt vedinys iš subst. ide. *ner-/*nr̥- „vyriška jėga“ (> s. ind. nar- „vyras“ ir kt., žr. Pokorny IEW I 765), plg. Gamkrelidze-Ivanov IJI II 802.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: ESSJ XXV 192tt.; Smoczyński SEJL 421, ALL LX 52t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.