Publikacijos

III. Rašyba214

Vytautas Mažiulis

§ 23. Prūsų žodynėlių (E, Gr) ir katekizmų (I, II, III) rašyba, kuri remiasi ano meto lotyniškąja vokiečių rašyba, yra nevienoda jau ir dėl to, kad šiuos paminklus rašė skirtingi autoriai (bei perrašinėtojai), nevienodai mokėję, prūsų kalbą ir nevienodai gebėję šios kalbos faktus užrašyti (geriau užrašytas III katekizmas, prasčiausiai – Gr žodynėlis). Tą rašybos nevienodumą didina dar ir tas, kad šie raštai yra ne tik ne vienos epochos, bet ir ne vienos prūsų šnektos palikimas; be to, ir kiekviename iš šių paminklų esama ne vienos šnektos bei tarmės faktų. Prūsų raštų autoriai, kiek jiems sekėsi, vadovavosi fonetine rašyba, nors kai kur – ir kilmine (pvz., la-b-s III, war-g-s III, wir-d-s III ir kt.215). Visų paminklų raidės, kaip jau atitinkamuose paragrafuose minėta, yra gotikinės: E rankraštis parašytas vadinamuoju „vienuoliškuoju“ šriftu (Mönchschrift), GrG – rankraštinė faktūra (Kurrentschrift), visi trys katekizmai spausdinti švabacho šriftu.

§ 24. Elbingo žodynėlio rankraštyje yra vartojamos abreviatūros (sutrumpinimai)216: 1) lankelis virš skiemens, reiškiantis, kad po balsio yra nosinis garsas, pvz., vok. Ackerm͡a (t. y. Ackerman) E 236, prūs. Samy͡e (t. y. Samyen), Pa͡nean (t. y. Pannean), Malu͡akelȃ (t. y. Malunakelan), 2) ženklas, panašus į apostrofą, reiškiąs garsus er, pvz., vok. Morgenstn’ E 5 (t. y. Morgenstern), Schuld’blat E 106 (t. y. Schulderblat), Brud’ E 173 (t. y. Bruder), 3) galūnė -is, nesant eilutėje vietos, taip pat praleidžiama, pvz., prūs. Malunasta͡b (t. y. Malunastabis), Caltestisklok’ (t. y. Caltestisklokis)217. Antrasis čia skelbiamas rankraštinis prūsų žodynėlis – GrG – abreviatūrų nevartoja (jų, kiek man žinoma, neturi ir kiti Gr rankraščiai218). Visi vokiškieji žodžiai E žodynėlyje yra rašomi didžiąja pradžios raide; panašiai elgiamasi ir su beveik visais prūsiškaisiais E žodynėlio žodžiais, iš jų tik 19 prasideda mažąja raide (tačiau senesniame E rankraštyje, jeigu ne visi, tai bent jau daugiau prūsų žodžių bus prasidėję, rodos, mažąja raide219). GrG rankraštyje vokiški ir prūsiški žodžiai vieni prasideda didžiąja, kiti – mažąja raide220. E žodynėlyje raide i, visur vartojama be diakritinio taško, neretai turi diakritinį (kartais neryškų) ženklą, panašų į ˄ (pastarasis ženklas pasitaiko ir ant raides y); GrG žodynėlyje (greičiausiai ne tik GrG rankraštyje221) raidė u rašoma su diakritiniu ženklu (panašiu į lankelį), padedančiu atskirti raidę u nuo šiaip jau vienodai rašomos n.

§ 25. Iš diakritinių ženklų, vartojamų katekizmuose, ypač svarbu paminėti III katekizme ant raidžių a, e, i, o, u dažnai rašomą vadinamąjį ilgumo ženklą „ˉ“ (ā, ē, ī, ō, ū)222; juo žymimas kirčiuotas atitinkamų nediftonginės bei diftonginės padėties balsių ilgumas (ant kirčiuotų trumpųjų balsių toks ženklas nėra rašomas)223, pvz.: mūti (= liet. mótė), antrā (= liet. antrà), turīt (= liet. turtė́ti), lāiku (= liet. laĩko), prēi (= liet. priẽ), mērgan (= liet. mer̃gq), aīnan (= liet. v-íeną), pogaūt (= liet. pagáuti) ir kt. Šis ženklas, žymėdamas kirčiuotą diftonginės padėties balsių ilgumą, kartu nurodo ir prūsų kirčiuotų diftongų priegaidžių rūšis. Parašymai ēi, āi, āu, ēr (er) ir kt. (ilgumo ženklas ne ant antrojo sando!) žymi cirkumfleksinius (tvirtapradžius) prūsų diftongus, kurie atitinka lietuvių cirkumfleksinius (tvirtagalius) diftongus eĩ (resp. iẽ), aĩ, aũ, er̃ ir kt.; lietuvių akūtinius (tvirtapradžius) diftongus éi (resp. ie), ái, áu, ér ir kt. atitinka prūsų akūtiniai (tvirtagaliai) diftongai, rašomi ei (eī), ai (aī), aū (au), er ir kt. (ilgumo ženklo ant pirmojo sando nebūna224). Minėtas ženklas tačiau ne visur yra nuosekliai vartojamas. Kai kur jis reiškia nosinės raidės abreviatūrą (plg. atitinkamą E žodynėlio abreviatūrą, § 24), pvz., ispresnā III(D) 299 (t. y. ispresnan), rettēnikan III 11520 (t. y. rettennikan)225, potaukīsnan III 792 (t. y. potaukinsnan), sausā III 10317 (t. y. sausan), tei-kūsnā III 2317 (t. y. teikūsnan), trēnien III 7922 (t. y. trennien)226, Christū I 712 (t. y. Christum); dėl to smūnets III 4719 gali būti taisomas į smūnēts (= smūnents) ir sindats I 91–2 – į sindāts (= sindants)227. Plg. dar (vokiškuose žodžiuose): gegē III 65 (t. y. gegen), vō II 210 (t. y. von), volkōmen I 329 (t. y. volkommen) ir kt.

a) Balsiai

§ 26. Atitinkamose prūsų raštų šnektose šių raštų sudarymo laikais yra buvę tokie balsiai: trumpieji *ă, *ŏ, *ĕ, *ĭ, *ŭ ir ilgieji *ā, *ō, *ọ̄, *ē, *ī, *ū228. Pastaruosius balsius žyminčių raidžių vartojimo dėsningumams nagrinėti manau esant naudinga pasiremti, pvz., šiomis trumpųjų ir ilgųjų balsių charakteristikomis: 1) trumpieji balsiai (juos žymėsime A) – iš seniau trumpi (A1 balsiai) ir sutrumpėję, (A2 balsiai)229; 2) ilgieji balsiai (juos žymėsime B) – iš seniau ilgi (B1 balsiai) ir pailgėję, (B2 balsiai)230.

§ 27. Minėtų balsių kokybė ir kiekybė atitinkamuose prūsų raštuose yra žymima tokiomis raidėmis231 (dėl balsių kiekybes žymėjimo žr. dar § 36):

a) Balsis *ă – raide a, pvz., A1: a-pe E, l-a-bbis Gr, k-a-s, I, II, III, mett-a-n E, deiu-a-n I, deyw-a-n II, deiw-a-n III; A2: pom-a-tre E (ir pon-a-sse E), dein-a-n I, deyn-a-n II, dein-a-n III; ir kt. Šito *ă po minkštųjų (suminkštintų) priebalsių bei *j (plg. § 37) šnektose būta supriešakėjusio, tat rodo greta raidės a rašoma raidė e, pvz., A1 : gari-a-n E – wargi-e-n E, reki-a-n I – reyky-e-n II, krawi-a-n III – kraug-e-n I, tawisch-a-n III – tawisch-e-n I, III; ir šiaip jau balsio *ă, ypač II katekizmo šnektoje, būta gana „šviesaus“, plg. butt-e-n II (: butt-a-n I, III), st-æ II (: st-a I, III), st-e-s II (: st-a-s I) ir kt.232

b) Balsis *ŏ – raide o, pvz., A1 : w-o-bse E233, qu-o-itā III234, pansdam-o-nnien III (: pansdaum-a-nnien III)235; A2 : noūs-o-n III, nous-o-n II, nus-o-n I; ir kt.

c) Balsis *ĕ – raide e, pvz., A1 : m-e-ttan E, m-e-tte GrA, w-e-dais I, w-e-deys II, w-e-ddeis III; A2 : semmi-e-n II, III; ir kt. Šiam reikalui II katekizme vartojama ir raidė æ (greta e), pvz., A1 : æ-sse „esi“ II, æ-sse „iš“ ir kt.; dėl raide æ (ir e) reiškiamų balsių žr. dar § 27a (balsį *ĕ žodžio pradžioje neretai randame išverstą į *ă, žr. 232 išn.).

d) Balsis *ĭ – raidėmis i, y, j236, pvz., A1 : b-i-tte E, s-y-lo E, t-i-ckers GrA l-y-nno GrA, k-i-ttans I, II, III, y-maity I, p-y-kullien „pragaras“ II, j-mmaitty I, kaig-j III; A2 : pelk-y E, mūt-i III, mut-i Gr, pertraūk-i III (*-i iš pirmykščio *-ē). Balsis *ĭ kartais parašomas ir raide e (rodančia šito *ĭ platumą), pvz., A1 : kam-e-nis E (jeigu jis iš *kam-i-nis), kaig-e III (: kaig-i III).

e) Balsis *ŭ – raide u, pvz., A1 : b-u-ttan E, I, III, b-u-tten II; A2 : sīr-u III, grek-u-n I (čia *ŭ iš pirmykščio *ọ̄) ir kt. Balsis *ŭ parašomas kartais ir raide o (kuri rodo, kad šito *ŭ nebūta siauro), pvz., A1 : medd-o E (: al-u E), b-o-tte GrG, dr-o-we I dr-o-wy II (: dr-u-we I, dr-u-we III), pr-o-snan III (: pr-u-snan III), plg. balsio *i parašymą raide e (žr. § 27 d); galbūt trumpąjį (nesiaurą) *ŭ (gal atitinkamai supriešakintą237) žymi ir raidė oͤ (vieną kartą sutinkama) žodyje dr-oͤ-ffs I (geminata po -oͤ-238)239.

f) Balsis *ā – raide a (ā resp. a III), pvz., B1 : (nėra) E, t-a-we GrA, I, II, t-ā-ws resp. t-a-ws III, d-ā-ts III, d-a-ts I; B2 : m-ā-rtin, qu-ā-its III, qu-a-its II240, t-ā-ns resp. t-a-ns III, rodos, l-ā-nkinan III, l-a-nkinan II, l-a-nkenan I. Balsis *ā dar žymimas raidėmis ae (t. y., prie a prirašant dar e241) – B1 : d-ae-czt II242; B2 (galbūt) : st-ae-y I, II, pallaps-ae-y I, II243, l-ae-ims I244.

g) Balsis *o (ne *ọ̄, žr. žemiau) – raide o, pvz., B1 : m-o-the E, (nėra) III, wissem-o-kin II, patick-o-ts I245 [tokie atvejai katekizmuose (ir tik po lūpinių bei gomurinių priebalsių) yra izoliuoti246]; B2 : w-o-rmyan E [plg. u-rminan III, matyt, iš *v-ū-rm- < *v-ō-rm- < *v-ŏ-rm- (rodos, cirkumfleksinė šaknis, plg. liet. var̃m-as247] ir kt. (katekizmuose išlikusio B2 balsio *ō nėra). E žodynėlyje vartojamos dar raidės oa, – B1 : b-oa-dis, br-oa-kay, d-oa-cke, gramb-oa-le248, l-oa-se, m-oa-zo, n-oa-tis, pl-oa-ste, p-oa-daminan, p-oa-lis, p-oa-ris, s-oa-lis, s-oa-kis ir w-oa-sis35; B2 : d-oa-lgis, dr-oa-nse, m-oa-r-gis, sp-oa-yno249 ir m-oa-sis „dumplės" (< *m-ōi-s-), m-oa-sis „miežis" (< *m-ōi-z-), r-oa-ban (< *r-ōi-b-)250. E žodynėlio vienas žodis c-oe-stue turi oe, kur raidė e pridėta galbūt balsio (B2) *ō ilgumui žymėti251 : tokiu atveju c-oe-stue E = *k-ō-st- būtų iš *k-ōi-st- (plg., pvz., m-oa-sis „maišas“ = *m-ō-sis < *m-ōi-sis, žr. aukščiau); šis c-oe-s-tue = *k-ō-s- (< *k-ōi-s-) su savo giminaičiu c-oy-s-nis E (jeigu šaknis kirčiuota ir tikrai cirkumfleksinė) = *k-ōi-s- dėl šaknies vokalizmo (matyt, atspindinčio tam tikras tarmybes) galėtų santykiuoti, kaip, pvz., m-oa-sis „maišas“ = *m-ō-s- (< *m-ōi-s-) su sp-oay-no = *sp-ōi-n-.

h) Balsis *ọ̄252 – raide o (ō resp. o III)253, pvz., B1 (B2 balsio *ọ̄ nėra) : gl-o-ssis E254, per-ō-ni III, per-ō-niskan III, perr-o-nisquan II, perr-o-niscon I, tikr-ō-mai III255.

i) Balsis *ē – raide e (ē resp. e III), – B1 : kr-e-slan E, gr-e-kon I256, druw-ē resp. druw-e III, druw-e II, I (šaknyje ir priesagoje II ir III katekizmai balsį *ē išverčia į *ī); B2 : s-e-mo E (= *z-ē-mo < *z-ē-im-, plg. s-ea-mis E, žr. toliau)257, ē-it III, j-e-iti II, III, j-e-ithy I; žodyje d-æ-ngon II (plg. d-e-ngan II, III) raidė -æ- žymi, matyt, B2 balsį *-ē- (šiuo atveju galbūt kilusį iš atitinkamo užpakalinės eilės balsio, plg. d-a-ngon I, III). Šis balsis – tiesa, tik E žodynėlyje – rašomas dar raidėmis ee (prie e pridedant e258) – B1 : s-ee-se, st-ee-ge ir wos-ee; p-ee-mpe E ir g-ee-yse E galėtų turėti B2 balsį *-ē-259. Balsis *ē žymimas dar raidėmis ea (tik E žodynėlyje) – B1 : g-ea-snis260, p-ea-dey ir s-ea-bre; B2 : g-ea-uris, gr-ea-nste (taisomas iš greauste), m-ea-lde, s-ea-ltmeno ir t-ea-nsis (taisomas iš teausis) bei s-ea-mis (= *z-ē-mis < *z-ē-imis261). Pagaliau tą patį *ē perteikia galbūt ir raidės ey (tik E žodynėlyje) : pl-ey-nis, pli-ey-nis ir s-ey-r262.

j) Balsis *ī– raidėmis i, y, ie, ye, yie263, (III) ī resp. ij264, pvz., B1 : l-i-nis E, y-lo (l-y-so E ir s-y-wan E), l-ie-de E, r-i-ckies GrG, crixt-i-ts I, b-ie-tis I, b-i-tans II, r-y-kyes II, r-ye-ky II, r-ī-ks III, g-ij-wans III, be to, dar (su *ī iš *ē II, III) turr-ye-twei II, st-yie-nuns II265, gr-i-quan II, y-di II, īdin III (bet e-den I), mil-ij-t III; B2 : new-ī-nts III, w-ī-rst resp. w-ij-rst III, pol-ī-nka resp. pol-ij-nku III, ī-mt III ir kt.266. Šis balsis (*ī) kartais (rodos, tik I ir II katekizmuose) parašomas ir raide e (galbūt rodančia kažkurios šnektos balsio *ī platumą267), pvz., B1 : r-e-kis I, b-e-tten I (: b-ie-tis I su -ie- = *-ī-, žr. anksčiau), skr-e-sitz II; B2 (rodos): dess-e-mptzt I (= dess-ī-mts III), ketw-e-rts I (= liet. ketv-i-r̃tas)268. Čia priminsime, kad balsis *ī (kilęs tik iš *ī, bet ne iš *ē) katekizmuose neretai yra diftongizuotas (žymimas raidėmis ei), pvz., B1 (bet ne B2) : g-ei-win I, g-ey-wien II, g-eī-wans III (galbūt atitinkamą diftongizaciją žymi bent jau kai kur ir -ij- : g-ij-wans III ir pan.269).

k) Balsis *ū – raide u (ū resp. u III), pvz., B1 : s-u-ris E270, s-u-r Gr, b-ū-ton III, s-u-nun I, taip pat (su *ū iš *ō271) m-ū-tin III, m-u-tien II, m-u-tin I, poglab-ū III, sk-ū-dan III, u-rans III (< *v-ō-r-), be to (su *ū iš *ọ̄58), p-ū-ton III272; B2 : etk-ū-mpts III, pick-ū-ls III273. Žodžiuose j-oe-s II (plg. i-ū-mans III), sal-o-bisquan II (plg. sal-ū-bis-kai III) raidžių oe274 ir o parašymas, jeigu neaiškintinas kitaip275, žymi galbūt ne tik balsį *ū, bet ir (kažkurios šnektos) jo platumą (plg. skr-e-sitzt II, kur raidė -e- žymi, rodos, senąjį *-ī-, žr. § 27 j). Pridursime, kad balsis *ū (kilęs iš senųjų *ū ir *ọ̄, bet ne iš *ō) katekizmuose neretai yra išvirtęs diftongu, kuris žymimas ou ir (kartais) au, pvz., B1 (bet ne B2) : b-oū-ton III resp. b-au-ton III (: b-ū-ton III), s-oū-nan III, s-ou-non II (: s-u-nun I), p-oū-ton III (: p-ū-ton III).

b) Diftongai

§ 28. E žodynėlyje diftongas *ai yra žymimas paprastai raidėmis ay, o ai tik žodžiuose kn-ai-stis, l-ai-pto, l-ai-tian, paustoc-ai-can, possissaw-ai-te; diftongas *oi – raidėmis oy (apie 6 kart.) ir oay (sp-oay-no). Diftongas *ei rašomas ey, kartais – ei (buccar-ei-sis, gewin-ei-s, kalop-ei-lis, sw-ei-kis ir trosk-ei-lis); diftongas *ui – raidėmis uy (c-uy-lis, w-uy-sis). Diftongai *ai (resp. *oi) ir *ei GrG žodynė-lyje, be sand-ay ir k-oy-to, yra rašomi ai (resp. oi) ir ei (GrA – dažniau ay resp. oy ir ey). I katekizme žodžio gale visur (be st-aey, pallaps-aey276) yra rašomi ay, ey, kitais atvejais – ai, ei (tik l-aei-ms277, t-ay-kowuns ir pr-ey-leiginwey278, poll-ey-go279, d-ey-g, stew-ey-den280). II katekizme – visur ay, ey (ir st-aey, pallaps-aey63), – išimtys: qu-ai-ts, sl-ai-t, d-ai-ts, d-ei-wans, etwerp-ei-s, isrank-ei-s, i-ei-ti, crixt-ei-ts, reyk-ei-s, ymm-ei-ts, uns-ei (be to, su oi : pirm-oi-s). III katekizme nuosekliai rašoma ai ir ei. Diftongai su antruoju sandu *u E žodynėlyje žymimi au resp. eu, – išimtys: c-aw-x, sk-ew-re ir g-eau-ris (apie -ea- žr. § 27 i; dėl -eu-, ew-, -eau- žr. dar § 37). GrA rašo aw, o GrG – au. Visuose katekizmuose, be aul-aw-ns I (plg. vok. h-aw-s I 63 =II 63), yra rašoma tik au. Diftongų, antrajame sande turinčių r, I, m, n, rašyba yra paprasta.

c) Priebalsiai

§ 29. *J rašomas taip. E žodynėlyje: y (6 kart.), i (stro-i-o) ir (prieš i) g (cu-g-is). Gr žodynėlyje yra: po-g-eis GrG, po-g-eys GrA. Katekizmuose žodžio pradžioje (vadinasi, ir protetinis) jis rašomas raide i (didžioji raidė – tik J), išskyrus y-ous I, j-oes II (ir j-ungkfrawen I, j-ungprawan II). Tarp dviejų balsių šis garsas rašomas nevienodai. III katekizme, rodos, visur yra raidė i. II katekizme randama yi281, pvz., ma-yi-an, twa-yi-en, swa-yi-ens, bet (raidė i) pu-i-eyti, swa-i-en. I katekizme sutinkame g (ne prieš užpakalinės eilės balsius): po-g-eitty, pu-g-eitty, krau-g-en, per-g-eis; čia (t. y. I kat.) vartojama ir i (ma-i-an, twa-i-an, twa-i-en, swa-i-an), be to, – raidė y (ma-y-an). Junginyje *-ij- atskira raide garso *j neperteikia kalab-i-an E, crixt-i-a III, b-i-ātwei III ir keletas kitų pavyzdžių. Dėl *j tarp priebalsio ir balsio žr. § 37.

§ 30. Priebalsis *v282 tiek žodynėliuose, tiek katekizmuose yra rašomas paprastai raide w. Raidė v vieną kartą (v-ump-nis) sutinkama E žodynėlyje, kuris, be to, pažįsta (šalia įprastinės w) ir u: praert-u-e, coest-u-e, nurt-u-e, romest-u-e, schut-u-an (jeigu šiais atvejais raidė -u- nereiškia garsų *-uv-); raidę u šiam reikalui katekizmai pavartojo, rodos, tik du kartus (dei-u-an I, dei-u-as I). Vieną kartą *v parašytas dviguba raide ff (droͤ-ff-s I). Dėl *v rašybos junginyje *kv žr. § 32.

§ 31. Apie garsų *r, *l, *m, *n rašybą pasakyti ką nors ypatingesnio negalima. Vienodai yra perteikiamas taip pat *š, – raide sch. Priebalsiai *s ir *z rašomi viena ir ta pačia raide s (arba ʃ); priebalsis *s tik tris kartus žymimas raide z: no-z-y- E, moa-z-o E, z-uit III. Be to, vietoj raidės s randame parašytą cz resp. tz : cul-cz-i E, kal-tz-ā III (= kel-s-āi III), kal-tz-īwingiskai III (= kal-s-īwingiskan III); toks (galbūt tik III katekizmo) parašymas atspindi, rodos, tai, kad priebalsio *s po *l išvirsta į afrikatą *ts (= *c)283.

Afrikata *ts yra atsiradusi, be to, susidūrus priebalsiams *t ir *s žodžio gale. III katekizme ši afrikata visur yra žymima raidėmis ts (tiesa, ir ds : wir-ds, un-ds, glan-ds ir kt.284), kurias pažįsta ir kiti katekizmai, pvz., piēnc-ts III, pyienk-ts II, penck-ts I ir kt. I katekizmas šiam reikalui vartoja dar raides tz: dai-tz, dinkowa-tz, jmmi-tz, lima-tz, proklanti-tz. II katekizme yra 15 atvejų su ts, 2 – su tz (ketwir-tz, newyn-tz), be to, 7 atvejai su tzt resp. czt: dinkau-tzt, enquop-tzt, skresi-tzt, byla-czt, dae-czt, dinkau-czt, lymu-czt; čia afrikatai *ts žymėti prie raidžių tz resp. cz yra prirašyta dar raidė t, matyt, norint pabrėžti, kad raidės cz (ir jo pakaitalas tz), kurios galėjo reikšti ir priebalsį *s, yra skaitytinos ne *s, o *ts285. Neprūsiškos kilmės žodžiuose afrikata *ts rašoma: E žodynėlyje – raidėmis (po kurių eina priešakinės eilės balsius reiškiančios raidės) c (ketwirti-c-e286, nari-c-is287, medini-c-e) ir cz (cz-isix288 ir kar-cz-emo), III katekizme – raidėmis ts (gān-ts-as, gān-ts-an) ir tz (gan-tz-ei).

§ 32. Priebalsių *t, *d, *p, *b rašyba neįvairuoja. Taip pat vienodai rašomas ir priebalsis *g, jeigu neminėsime *g + z (t. y. gz) parašymų E žodynėlyje: si-x-do, kella-x-de, plau-x-dine, an-x-dris. Ta pačia raide x E žodynėlis rašo ir garsų junginį *ks, – tik du kartus yra xs (insti-xs, sa-xs-to) ir vieną kartą – ks (kuli-ks). Garsus *ks raidėmis x, xs, ks, cks ir (po vieną kartą) cs, chs rašo katekizmai, pvz., cri-x-tits I, III, cri-x-teits II289, grīkeni-x III, wai-x III, kri-xs-tianis-kun II, malnijki-xs III, dellī-ks III, prēisi-ks III, prēisi-cks III, lau-cks III ir kt., (po vieną kartą) Chri-cs-tus II, kri-chs-tianisquan II. Be to, reikia paminėti, kad ir garsų junginys *kv yra rašomas lotyniškai, t. y. raide qu, pvz., qu-ecke E, (nėra) Gr, qu-aits I, II, qu-āits III, qu-oitē III ir kt.; priebalsius *kv raidė qu reiškia, rodos, ir šiais atvejais: anterpins-qu-an I, alkīnis-qu-ai III290; galima spėti, kad tokios pat fonetinės reikšmės raidę qu turi ir krichstianis-qu-an II (: crixtianis-k-an III), perronis-qu-an II (: perōnis-k-an III), prabus-qu-an II291 (: prabuts-k-an III), salobis-qu-an II (: sallaūbis-k-an III)292; dar su didesniu atsargumu prileistina žodžio gri-qu-an II (: grī-k-an III) raidės -qu- reikšmė *-kv-79; žodyje en-qu-optzt II (: en-c-ops I, en-k-opts III) raidė -qu- reiškia galbūt priebalsį *-k-293.

§ 33. Priebalsis *k kitais atvejais (t. y. ne junginiuose *ks ir *kv) prūsų raštuose žymimas ne viena raide. E žodynėlyje šis *k, stovintis prieš užpakalinės eilės ilgąjį bei trumpąjį balsį, yra rašomas raide c arba k; jeigu po *k stovi priešakinės eilės ilgasis bei trumpasis balsis, tai šis *k yra žymimas paprastai raide k (mat raidė c prieš i ir e galėjo būti skaitoma kaip afrikata *ts)294, išskyrus lis-c-is, s-c-inkis, s-c-ebelis (čia raidė c visur po s). Kitais atvejais vartojamos raidės c ir k. Po trumpųjų balsių stovinčiam priebalsiui *k žymėti E žodynėlis turi dar raides cc ir ck (t. y. dvigubas raides) : a-cc-odis, y-cc-roy, pa-cc-aris, pe-cc-ore ir a-ck-ons, ke-ck-ers, lu-ck-is, sa-ck-is, syle-ck-e, su-ck-is, ta-ck-elis, tu-ck-oris, wa-ck-is, wi-ck-is; nevisai aiški kiekybinė raidės -u- reikšmė žodžiuose b-u-cc-areisis (plg. b-u-c-us, b-u-c-awar-nis) ir st-u-ck-is; sunku paaiškinti raidės -ck- rašymą (prieš ck nėra trumpųjų balsių): d-oa-ck-e ir pan-ew-ck-o295. GrG žodynėlyje dažniau yra vartojama šiam reikalui raidė k, tačiau pasitaiko ir c bei ck, GrA rankraštyje – raidės c (plg. dar: ch-el-mo) ir k bei ck. Žodžio pradžioje ne prieš i ir e GrA turi c (išimtis k-oytu iš *k-voi-), o GrG toje pat padėtyje prieš kiekvieną balsį rašo raidę k (išimtys: C-aneips ir C-ommater).

§ 34. I katekizme grynai prūsiškų žodžių priebalsis *k rašomas dažniau raide k : k-ittans, wai-k-an ir kt.; raidė ck vartojama po trumpo balsio (pe-ck-u, pati-ck-ots ir ti-ck-ray, bet pe-k-ollin), taip pat ir po ilgo balsio arba po *n (ri-ck-is, pen-ckts, ran-ck-twey, bet lan-k-enan, isran-k-eis, din-k-); priebalsiui *k žymėti yra vartojama ir raidė c : en-c-ops, gre-c-on (greta gre-k-un), na-c-tin, perronis-c-on, prabits-c-un (greta krixstianis-k-un, pattinis-k-un), s-c-lait, s-c-risits296; be to, raidė c yra šaknies c-rixt- žodžiuose (tik : k-rixtianiskun). II katekizme dažniau, negu I-me, sutinkama raidė k; raidė ck pavartota tik du kartus: pe-ck-u ir ti-ck-aray (*k po trumpo balsio): raidę c randame šaknies „krikšt(yti)“ žodžių pradžioje (iš¬imtis: k-richstianisquan) ir pre-c-lantyts297.

§ 35. III katekizme atitinkamų raidžių, reiškiančių priebalsį *k, vartojimas turi šiuos dėsningumus. Žodžio pradžioje priebalsis *k rašomas paprastai raide k298; tik šaknies *k-ri-(k)st- žodžiai beveik ištisai yra su raide c-. Priebalsis *k žodžio vidury rašomas raidėmis k, ck, c; tarp trumpo (šaknies) balsio ir kito balsio priebalsis *k rašomas paprastai raide ck (dviguba k!) : apie 52 atvejus su ck ir 6 atvejai su k (be to, k, rodos, po nekirčiuoto skiemens)299, pvz., a-ck-is, pi-ck-ullan300, ti-ck-int ir t. t.; tarp trumpo balsio ir priebalsio šis *k taip pat beveik visur yra žymimas raide ck: du-ck-ti, na-ck-tin, ti-ck-ran ir kt.; tarp diftongo (su antruoju sandu *i resp. *u) arba ilgo balsio ir kokio nors balsio arba diftongo dažniau randama raidė k (rečiau ck): lai-k-ūt, lau-k-īt, rī-k-ijs (ir ri-ck-ijs) ir kt.; tarp diftongo arba ilgo balsio ir priebalsio vartojama tiek ck, tiek k : au-ck-timmiskan bei au-k-timmiskan, dei-ck-ton301, drū-ck-tai bei drū-k-tai ir kt.; tarp priebalsio ir balsio rašoma k ir (po *n) kartais ck : burwal-k-an, din-k-aut bei dīn-ck-ama, rān-k-an ir kt.; tarp priebalsių šitas *k yra žymimas raidėmis k, ck ir c : erdēr-k-ts, pien-ck-tā, piēn-c-ts, s-k-rijsin bei s-c-rīsin ir kt.302

§ 36. Priebalsinių raidžių dvigubinimas. Be raidės k dvigubinimo (ck, cc), prūsų raštai pažįsta ir kitų raidžių dvigubinimus, neretai rodančius, kad prieš tokiomis raidėmis rašomus priebalsius stovi trumpas balsis. E žodynėlyje dvigubas priebalsių raides aptinkame prieš balsį (išimtys: y-cc-roy, a-dd-le) ir, be to, ne toliau kaip trečioji raidė nuo žodžio pradžios (išimtys: pela-nn-e, pela-nn-o, syle-ck-e, nawe-tto, pona-ss-e, possi-ss-awaite, lala-ss-o, palasa-ll-is): J. Endzelyno apskaičiavimu, E žodynėlyje po trumpo balsio dvigubos priebalsių raidės (greta viengubų) turi 19 pavyzdžių su ss303 (5 pav. su s), 13 pav. su ck resp. cc (6 pav. su k resp. c), 3 pav. su dd (10 pav. su d), 1 pav. su bb (12 pav. su b), 4 pav. su ll (26 pav. su l), 5 pav. su nn, 9 pav. su tt (5 pav. su t), 1 pav. su pp (14 pav. su p)304; po ilgo balsio einantis priebalsis dviguba raide parašytas tik du kartus: doa-ck-e ir gloss-is; (priebalsius žyminčios) raidės y (i), r, m, g, w („dviguba“ v) nėra dvigubinamos. Raidės y (*j), w nėra dvigubinamos ir katekizmuose. Po trumpo balsio einantis priebalsis (ir net priesagose) yra rašomas dviguba raide ir I katekizmo, tačiau ne visur; prieš priebalsį dvigubą raidę randame droͤ-ff-s, a-tt-skiwuns (a-tt-werpsannan) ir (po ilgo balsio) meni-ss-nan (greta meni-s-nan); dvigubos priebalsių raidės po ilgo balsio: auda-ss-eisin, ri-ck-is ir kt. Maždaug panašų vaizdą matome ir II katekizme. Priebalsio, esančio tarp trumpo balsio ir kito balsio (taip pat priebalsio), raidės dvigubinimas yra gana dažnas III katekizme (nors neretai tokio dvigubi¬nimo ir trūksta); iš parašymo se-mm-ien : nose-m-ien gal darytina dar ir tokia iš-vada: se-mm-ien turi kirtį šaknyje, o nosem-ien – prielinksnyje305. Priebalsio *š raidė sch III katekizme (kaip ir apskritai vokiečių senovės raštuose) dvigubinama ssch, pvz., ka-ssch-is (plg. ir, pvz., vok. A-ssch-e E 37306); sudurtiniuose žodžiuose prie¬balsio dvigubinimą turi tik formos (žodžiai) pa-ll-a(i)ps- : A. Vilis, matyt, nežinojo, kad čia pa- yra priešdėlis307 (šiaipjau III katekizmo autorius apie žodžio sudėtį kai ką suvokia: priešdėlėtų ar sudurtinių žodžių šaknies resp. kamieno pradžios priebal¬sis dviguba raide nerašomas); pasitaiko priebalsio, einančio po ilgo balsio bei dif¬tongo, raidės dvigubinimo atvejų (kurie yra galbūt klaidos308): crixti-ss-ennien, mai-gg-un, nasei-ll-iwingiskan, wai-ss-e ir kt.; neaišku, kodėl būtojo laiko dalyvio priesaga -us- (su trumpu *-u-) niekur nėra parašyta -uss- (tik -us-!).

§ 37. Priebalsių minkštinimas. Kadangi baltiškasis *si̯ (prieš užpakalinės eilės balsius) išvirto į prūsų *š309, tai yra pagrindo manyti, kad E žodynėlio parašymuose bru-ny-os, ga-ri-an, iu-ri-ay310, ka-ry-ago, ca-ry-awoitis, ke-li-an, sa-lig-an (matyt, su įspraustine -i-), spa-ry-us, wa-rgi-en (su įspraustine -i-, rodos, dėl to, kad -g- nebūtų skaitoma *-g-), swe-ri-apis raidės r, l, n + i resp. y, g reiškia turbūt garsus *ŕ, *l’, *ń, plg. dar (su minkštinimo raide -e-) pa-nne-an, skaitytiną, ma¬tyt, *pa-ń-an. Žodžiai ka-rg-is311, angu-rg-is, ansa-lg-is buvo tariami, rodos, taip pat *ka-ŕ-is, *angu-ŕ-is, *anza-l’-is: juose turime galbūt „jotinį“ minkštinimą (atitinkamai įvestą iš kitų linksnių formų); J. Endzelynas iš sugretinimo su-r-is ir ka-rg-is daro išvadą, kad priebalsio minkštinimas, atsiradęs iš joto, buvęs didesnis, negu tas, kuris atsirado prieš priešakinės eilės balsius312. Rodos, suminkštintas priebalsis (o ne priebalsis + *j) yra ir šiais E žodynėlio atvejais: dra-gi-os, ki-osi, cris-ti-onisto, lai-ti-an9 lisy-ty-os, mal-di-an, me-di-an, me-di-one, sutris-ti-o, taip pat: b-l-eusky, g-eauris, g-l-euptene, k-eutaris, k-euto, pe-d-ey (< *pedjai?), s-k-ewre (< *skjau-); reikia pridurti, kad prieš diftongines raides eu resp. eau ir ew (žyminčias garsus, kilusius iš senojo *jau < ide. *eu) raidės i, y resp. g (kaip „jotinio“ minkštinimo ženklai) E žodynėlyje niekur nerašomos (šiam reikalui, matyt, pasitenkinama diftonginėse raidėse eu, eau, ew esančia raide e, dėl to pagaliau plg. pa-nne-an = *pa-ń-an). Sunkiau ką nors pasakyti apie joto likimą tik po lūpinių priebalsių (gal jis čia buvo tariamas), pvz., clay-wi-o, kna-pi-os, pi-uclan, sa-my-en, wor-my-an, wu-py-an, taip pat p-eu-se (< *p-jau-).

Katekizmuose po priebalsių *r, *l, *n jotas, rodos, buvo išnykęs, plg. (kur raidė i žymi, matyt, atitinkamo priebalsio minkštumą): ka-ri-ausnan III, wa-rri-en III, nosei-li-en III, pyku-lli-en III, bouse-nni-en, deine-nni-en III ir kt. (I ir II katekiz¬muose panašių rašybos pavyzdžių nerandu); žodis au-l-āut III turi galbūt *-l’- (po raidės -l- nėra i, – gal tai lenkų rašybos įtaka313), plg. ir parašymą au-l-au- I, II (tokį parašymą, J. Endzelyno nuomone, galėjęs perimti ir III katekizmo autorius314) bei l-udis E, l-udysz GrA = l-udis GrG; žodis kau-l-ei III skaitytinas galbūt *kau-l’-ai. Katekizmų (kaip ir E bei Gr žodynėlių) šnektose jotas buvo išnykęs, rodos, ir po kitų (ne *r, *l, *n) priebalsių (po lūpinių jis galėjo ir būti): krixs-ti-aniskun I, krichs-ti-anisquan II, cris-ti-āniskan III (čia, matyt, raidė -i- žymi priebalsio *t minkštumą) ir kt.315 Raidė i (resp. y) kartais rašoma priebalsio, stovinčio prieš priešakinės eilės balsį, minkštumui žymėti, t. y. ir tokiais atvejais, kuriais joto iš senovės nėra buvę, pvz., p-li-eynis E316, et-wi-ērpt III, gi-ēidi III, y-di-eyti II (: e-d-eitte I), klau-si-eiti III, k-ni-ēipe III, pi-ēncts III = pyi-enkts II317 (: p-enckts I) ir kt.318 Priebalsiai prieš balsį *ī̆, suprantama, taip pat buvo suminkštinti, tačiau visa tai pačioje prūsų rašyboje neatsispindi (styienuns II turi raidę -y- ne šiam reikalui319).

Skelbiama pagal: Prūsų kalbos paminklai. Parengė Vytautas Mažiulis, t. 1, Vilnius, 1966, p. 41–55.