Išsami paieška

Įrašykite norimą žodį ar jo fragmentą į paieškos laukelį ir/arba pasirinkite pageidaujamus kriterijus. Spauskite „Ieškoti“.

Prieš naudojantis paieška, rekomenduojama susipažinti su jos aprašymu.

Leksika
Prūsiškas žodis:
Žodis visame etimologijos žodyno tekste:
Žodžio reikšmė:
Ar žodis yra paliudytas:
Ar žodis yra skolinys:
Morfologija
Kalbos dalis:
Daiktavardžio kamienas:
Giminė:
Bendrinis ar tikrinis:
Būdvardžio kamienas:
Kiekinis ar kelintinis:
Žodis turi šią paliudytą formą:
Rašyba

visi žodžiai
žodžiai su šiomis rašybos ypatybėmis: Su geminatomis
Su brūkšneliais
Su balsiniais digrafais
Žodžių daryba
Vediniai:
Priešdėliai:
Priesagos:
Pamatinis žodis:
Šaltiniai
Žodis paliudytas:
bet kuriame šaltinyje
pasirinktuose šaltiniuose: I katekizme
II katekizme
III katekizme
Elbingo žodynėlyje
Grunau žodynėlyje
Bazelio epigramoje
Maletius, Beschreibung der Sudawen
V. Mažiulio žodyno I leidimas
Prūsiško žodžio straipsnis I leidime yra
bet kurioje vietoje
nurodytoje vietoje:
tome puslapyje Žodis priskiriamas antraštinei raidei
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 258–260 psl.

kracto

kracto „swarczspecht (Schwarzspecht) – juodoji meleta (Dryocopus martius L.)“ E 744 subst. nom. sg. fem., kurį skaitau pr. *kraktɔ̄, t. y. pr. *kraktā (žr. toliau).
Šį pr. (E 744) kracto „juodoji meleta“ (= juodasis genys“) dėl jo artimiausio giminaičio lie. krãkė „t. p.“ (plačiau apie jį žr. toliau) įprasta taisyti į *kracco = pr. *krakɔ̄, t. y. *krakā (žr. Nesselmann Thes. 79, Berneker PS 300, Trautmann AS 362, Būga RR II 247, Endzelīns SV 197, Fraenkel LEW 287, Pokorny IEW I 568, Mažiulis PKP II 288, plg. Toporov PJ III 153). Toks šio pr. (E 744) kracto (t. y. Eraidės t į c) taisymas šiaip jau visiškai galimas: raidžių t ir c rašyba E-žodynėlyje (= nuoraše iš Eoriginalo ar jo nuorašo) yra (resp. E-originale buvo) labai panaši (kartais net vienoda), todėl eventualus taisymas E-raidės t į c bei c į t (jos daug kur pavartotos klaidingai!) nelaikytinas net taisymu (suprantama, kai tas E pr. žodžių taisymas pagrindžiamas darybiškai bei etimologiškai!), žr., pvz., s. v. batto.
Man rodos, kad pr. (E 744) kracto, turintį aiškiai parašytą raidę -t- (o ne -c-, žr. PKP I 74), skaityti pr. *kraktā (o ne – su taisymu – pr. *krakā) patikimiau ne tiek dėl to, kad toks skaitymas apsieina be jokių taisymų, kiek dėl to, kad skaitymas pr. *kraktā darybiškai gali būti pagrįstas (žr. toliau). Pr. (E 744) kracto skaityti pr. *kraktā jau yra mėginę Specht UID 222 ir Toporov l. c. (jis patikimesniu laiko vis dėlto ne pr. *kraktā, o pr. *krakā), tačiau jie tokio skaitymo nepagrindė darybiškai. Primintina, kad žodžio pr. (E 744) kracto, kaip jį beskaitytume (ar pr. *krakā, ar pr. *kraktā), daryba (jos modelis) iki šiol iš viso nebuvo analizuota (nėra atskleista), nors ir visi teisingai pripažįsta, kad šis pr. žodis yra onomatopėjinės kilmė̃s. Pr. (subst.) *kraktā „juodoji meleta“ (jeigu jis nėra iš pr. *krektā „t. p.“, dėl pr. *-re- > *-ra- žr. Endzelīns SV 23 – §4b) kildinu 259pr. (subst.) *„ta (paukštė), kuri skleidžia balsą, imituojamą interjekcijos pr. *krak–*krak–*krak–…“ [plg. Ivanauskas LP III 52: „skrisdama ji (t. y. juodoji meleta. – VM.) šaukia: krik-krik-krik-…“] < adj. *krak-tā „skleidžiančioji balsą, imituojamą minėtos pr. interjekcijos“ (plg., pvz., lie. adj. fem. palšà „fahl“ subst. fem. pálša „Brassen“), jį laikydamas sufikso *-ta vediniu iš interjekcijos pr. *krak (čia ėjusios quasi-verbum funkcijas) ar iš [quasi-verb. (interj.) *krak ] verb. pr. *krak-, žr. toliau; tokią šio pr. *krak-tā darybą gražiai paremia, pvz., pr. (subst.) *ger-tā „višta“ kilmė (žr. gerto, plg. s. v. geeyse, gegalis).
Interj. pr. *krak galėtų būti iš interj. pr. *krek, bet čia yra greičiausiai interj. pr. *krak/*krek interj. balt.-sl. *krā̆k/krē̆k, kuri galėjo eiti ir quasi-verbum funkcijas (plg. s. v. gegalis). Šią balt.-sl. interjekciją laikau abstrahuota iš reduplikuotos interj. balt.-sl. *krā̆ (*krē̆), t. y. iš *krā̆-k(rā̆) = *krā̆ (*krē̆)–*krā̆ (*krē̆)*krā̆ (*krē̆)… (plg. s. v. gegalis). Greta quasi-verb. (interj.) balt.-sl. *krā̆k/*krē̆k bus egzistavęs ir (iš jo kilęs) verb. balt.-sl. *krā̆k-/*krē̆k- „skleisti tam tikrą balsą, garsą (ne vien apie paukščius)“ (plg. s. v. gegalis); iš šio balt.-sl. verbum [ar tiesiog quasi-verbum (interj.)] turime daug įvairiais laikais padarytų žodžių (verba ir nomina) – pvz., verba: pr. *krak-/*krek- [suponuoti tokį resp. tokios šaknies pr. verb. (o gal ir pr. verb. *krāk-/*krēk-) visiškai realu], lie. krak-nóti „čeksėti (apie paukštį)“ (LKŽ VI 407) bei krek-nóti „čerkšti (apie šarką)“ (LKŽ VI 520 s. v. kreknóti 3), krõk-ti „kranksėti“ (LKŽ VI 680 s. v. krõkti 3) ir kt., ček. krok-ati „karkti“ (< interj. balt.-sl. *krăk), slovėn. krȃk-ati „t. p.“ (< interj. balt.-sl. *krāk) ir kt. [ESSJ XII 182 (s. v. *krokati) resp. 92 (s. v. *krakati).
Su pr. *krak-tā „juodoji meleta“ artimiausiai besigiminiuojantis lie. (subst.) krãkė „t. p.“ (žinomas, rodos, tik iš Vak. Lietuvos, žr. LKŽ VI 406 s. v. krãkė 1) laikytinas fleksijos [ne sufikso (kaip pr. „juodoji meleta“)!] vediniu iš interj. (quasi-verb.) lie. *krak (< balt.-sl. *krā̆k/*krē̆k, žr. anksčiau) arba (plg., pvz., s. v. glumbe) iš adj. (o/ā-kamienio) lie. *kraka- [iš jo pagal modelį lie. adj. masc. lie. subst. masc. (iš lie. adj. neutr. lie. subst. neutr., 260 plg., pvz., s. v. giwan) bus atsiradęs lie. (subst. masc.) dial. krãkas „kvatojimas“ (LKŽ VI 406 s. v. 2 krãkas 1)] interj. (quasi-verb.) lie. *krak.
Nagrinėtoji interj. (quasi-verb.) balt.-sl. (su V = *ā̆ bei *ē̆ ir kt.) *krVk *krV/*kVr ( *kVrk, žr. s. v. kerko) suponuoja interj. (quasi-verb.) ide. (su V = *ō̆ bei *ē̆ ir kt.) *krVk *krV/*kVr ( *kVrk), dėl jos veldinių medžiagos žr., pvz., Pokorny IEW I 567–571 s. v. 1 ker-.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Blažek Coll. Pr. II 13t.; Matzenauer BKAS 69; Vaan EDL 145t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.