pralieiton „vergossen (vergossen) – pralietas“ III 7511 [4913] (= pralietas VE 3115), prolieiton „t. p.“ III 7917 [4917] (= pralietas VE 322), III 7715 [511] (= pralietas VE 331), proleiton „t. p.“ III 773 [4926] 342 (= pralietas VE 3212) partic. praet. pass. nom. sg. neutr. Turime a) lytį (III 7511) pr. *prăleitan „t. p.“ (čia dėl -on = pr. *-an žr. Endzelīns FBR XI 194tt., Mažiulis PKP II 252) su nekirčiuotu (ir kirčiuotu) praef. pr. (III) *pra- = (III 7511) pra- ir b) lytį (III 7917, III 7715, III 773) pr. *prāleitan „t. p.“ su (matyt okazionaliai) kirčiuotu praef. pr. (III) *prā- [≈ (III 7917, III 7715, III 773) pro-]; dėl praef. pr. *pra- (nekirčiuoto ir kirčiuoto): *prā- (kirčiuoto) žr. s. v. pra.
Lytis (partic. praet. pass. nom. sg. neutr.) praliten „vergossen (vergossen)“ II 1319 [1329] = pr. (II) *pralītan yra matyt „prasiliejęs, pralietas“ (žr. toliau). Šita (II 1319) praliten yra II kat-mo vertėjų „pataisyta“ iš lyties (taip pat partic. praet. pass. nom. sg. neutr.) palletan „vergossen (vergossen)“ I 1319 [728], kurią Trautmannas (AS 389) skaitė pr. *palītan [su pr. *-ī- (ilguoju!)]; bet taip skaitant sunku paaiškinti, kodėl čia pr. *-ī- (ilgasis!) perteiktas raide -e- (o ne raide -i-). Atsižvelgdamas į pastarąją aplinkybę, Endzelynas (SV 219) lytį (I 1319) palletan mėgino taisyti į *palleitan = pr. *paleitan („palietas“). Manyčiau, kad (I 1319) palletan yra pr. (I) *pàlĭtan [su pr. *-ĭ- (trumpuoju!), perteiktu raide -e-] < *pàlītan „pasiliejęs, palietas“ (žr. toliau), t. y. su okazionaliai (I kat-mo vertėjų) kirčiuotu pr. (I) pà- resp. nekirčiuotu pr. (I) *-ī- > *-ĭ- (dėl pr. kat-mų nekirčiuoto pr. *ī > *ĭ žr. PKP II 251t.).
Iš tų partic. lyčių (nom. sg. neutr.) pr. (III) *praleitan (ir *prāleitan) „pralietas“, pr. (II) *pralītan „prasiliejęs, pralietas“ ir pr. (I) *palītan „pasiliejęs, palietas“ galima atstatyti verb. (inf.) pr. (III) *lei-tvei „líeti (gießen)“ (= „pa-, išlieti“; žr. dar islīuns) resp. pr. (II, I) *lī-tvei „lietis (sich ergießen)“ (= „pasi-, išsilieti“), kurių artimiausi giminaičiai yra verba: a) lie. (praes.) lẽj-a/(praet.) lė́j-o (plg. s. v. islīuns)/(inf.) líe-ti „lieti“ (LKŽ VII 438tt.) bei la. lej-u/lêj-u/liê-t „líeti (gießen); liẽti (gießen von Metallen, namentlich Zinn)“ (ME II 505) ir lie. lẽj-a/liẽj-o/liẽ-ti „liẽti (gießen von Metallen u. dgl.), glieti (tepti, lipdyti, glaistyti)“ (LKŽ VII 444t.; žr. Fraenkel LEW 368 ir liter.) resp. b) lie. lỹj-a (lìj-a)/lìj-o/lý-ti „lyti (regnen)“ < „líetis (sich ergießen)“ bei la. lij-u (lîstu)/lij-u/lî-t „líetis; lyti“ (ME II 491). 343 Plg. verb. s. sl. (praes.) lěj-ǫ/(inf.) li-ti „líeti“, serb.-chorv. lȉ-ti „líeti (gießen); liẽti (gießen von Metallen u. dgl.)“ ir kt.
Visa minėta baltų ir slavų dialektų medžiaga suponuoja matyt tokį balt.-sl. verb. – tokias jo lytis: a) verb. (trans.) balt.-sl. *lē̆i-/(inf.) *lī- „líeti; glieti, liẽti“ ir b) verb. (intrans.) balt.-sl. *lij-/(inf.) *lī- „líetis; glietis, liẽtis“; čia dėl inf. (trans. ir intrans.) balt.-sl. *lī- plg. tai, kas s. v. krūt pasakyta dėl inf. (trans. ir intrans.) balt.-sl. *krū-.
Tas verb. balt.-sl. *lē̆i-/*lī- „líeti(s); glieti(s), liẽti(s)“ yra, man rodos, iš seniausio verb. balt.-sl. *(s)lĕi-/*(s)lĭ- „t. p.“, turėjusio trumpąjį (ne ilgąjį!) šaknies vokalizmą (plg. s. v. krūt), kurį geriausiai turbūt atspindi to balt.-sl. verb. (trans.) veldinys verb. (trans.) lie. lẽj-a/liẽj-o/liẽ-ti „liẽti, glieti“ (žr. anksčiau) savo formų šaknies vokalizmu (tik perdirbtu inf. ir praet. formose), aiškiai cirkumfleksiniu (istoriškai trumpuoju!).
Tas (seniausias) verb. balt.-sl. *(s)lei- [: *(s)li-] „líeti(s); glieti(s), liẽti(s)“ (polisemiškas) kildintinas iš verb. (irgi polisemiško) ide. *(s)lei- [: *(s)li-] „t. p.“ [dėl jo plg. Pokorny IEW I 664t. (s. v. 4. lē̆i-), 662tt. (s. v. 3. lei-), Mažiulis PKP II 291], kurio reikšmes bei jų santykius galima detalizuoti maždaug taip (plg. Mažiulis l. c.): a) „líeti“ (pamatinė reikšmė) = *„išlíeti, išleisti (vandenį ir pan.), drėkinti“ = *„daryti, kad tekėtų, drėktų“ [kauzatyvas (ne formos, o reikšmės atžvilgiu), žr. Trubačev ESSJ XV 159], b) *„daryti, kad drėktų“ → *„daryti, kad būtų drėgnas, glitus (schleimig)“ → *„glieti“ = *„tepti, glaistyti“, c) *„glaistyti“ → *„liẽti (daryti ką iš molio ir pan.)“. Tokios semantikos šitą verb. ide. *(s)lei- [: *(s)li-], skirtingais laikais (vienur ide. prokalbėje, kitur vėliau) išplėstą determinatyvų resp. sufiksų, atspindi gana didelis žodžių skaičius, žr. s. v. v. laydis, laygnan, lailisnan, laipinna, laipto, lāiskas, layso, liede, polīgu, slayx.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 341–343 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 842tt.; Derksen EDSIL 280; Karaliūnas Blt XXVII (1) 35tt.; Lehmann GED 230t.; Matasović EDPC 134t.; Orel HGE 249; Palmaitis Blt XXX (1) 103t.; Rix LIV 405t.; Smoczyński HL 29, LAV 293., SEJL 360.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.