Raystopelk „bei Schreit Kr. Braunsberg“ (Gerullis ON 138) vv. (dk.) = pr. *Raistăpelkī [čia pr. *-ă-, būdamas prieš pr. *-p-, dėl pastarojo įtakos matyt patyrė tam tikrą labializaciją (atrakcinę) ir buvo parašytas raide (dk.) -o-] < subst. (kompozitas) pr. *raistăpelkī „raisto pelkė“ (nom. sg. fem.) < pr. *raista- „raistas“ (žr. toliau) + *-pelkī „pelkė“ < *pelkī „t. p.“ (žr. pelky); plg., pvz., subst. (kompozitą) lie. linãduobė (Skardžius ŽD 411, 415, 433) < lina- „linai“ + -duobė < duobė̃ [čia dėl santykio tarp pr. *-ī (*pelk-ī) ir lie. -ė (duob-ė̃) žr. s. v. kexti].
Pr. *raista- „raistas“, be abejo, giminiuojasi su lie. raĩstas „t. p.“ (Gerullis l. c.), kurio kilmė buvo visai neaiški Būgai (RR II 539) ir kitiems. Tik Fraenkelis lie. raĩstas, skaidydamas jį į raĩ-stas, teisingai sugretino su lie. raĩ-bas ir kt. (Fraenkel RKEndz. 106, Fraenkel LEW 689); tačiau toks gretinimas, deja, nebuvo analizuotas (resp. pagrįstas) žodžių darybos aspektu.
9 Manyčiau, kad subst. (o-kamienis) pr. *raista- „raistas“ buvo subst. (neutr., nom.-acc. sg.) pr. *raistan „t. p.“ < subst. (neutr., nom.-acc. sg.) balt. (dial.) *raĩsta(n) „t. p.“ [> lie. raĩstas (masc.) „t. p.“ (dėl medžiagos apie jį žr. Būga l. c.] < *„margumas“ [čia dėl reikšmės *„margumas“ > „raistas“ plg. Fraenkel RKEndz. 106t. (ir liter.), Fraenkel LEW 689 (ir liter.)] ← adj. (neutr.) *raĩsta(n) „margas ir pan.“ (dėl adj. neutr. → subst. neutr. žr., pvz., s. v. giwan). Šį adj. (o/ā-kamienį) balt. *raĩsta- „margas ir pan.“ < *„mirgantis, žvilgantis“ laikau sufikso *-sta vediniu (matyt su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. balt. *r(e)i- „mirgėti, žvilgėti“ (dėl jo žr. s. v. roaban); plg., pvz., adj. lie. baigštas „baikštus“ – sufikso *-sta- (> -šta-) darinį (Skardžius ŽD 324).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 8–9 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.