erlaikūt „erhalten – išlaikyti“ III 5518 [391–2] (= ischlaikiti VE 2213), „handhaben (schützen, aufrechterhalten) – išsaugoti, išlaikyti“ III 918 [5723] inf.; praes. 3 sg. erlāiku „erhelt (erhält) – išlaiko“ III 4517 [3311]; partic. praet. act. nom. sg. masc. erlaikūuns „erhalten – išlaikęs“ III 4514 [339]. Pr. (inf.) *erlaikūt- resp. *erlaikūtvei = er- „iš-“ (žr.) + *laikūtvei, žr. laikūt.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 285 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński LAV 211tt.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.