er- „iš- (ir pan.)“, praef. – iš vok. er-: erlaikūt „erhalten“ (žr.), ernertimai „erzuͤrnet“ (žr.), ersinnat „erkennen“ (žr.) ir kt.; bet vok. erlernen – pr. ismukint „erlernen“ (žr.). Prefiksas vok. er- XVI a. jau buvo įėjęs į pačią pr. kalbą, plg. tai, kad prefiksu (pr.) er- yra verčiamas ne vien vok. er-: erdērkts „vergifftet“ (žr.), ertreppa „vbertretten“ (žr.). Žr. Endzelīns SV 95, Toporov PJ II 69.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 283 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.