ernertimai „erzuͤrnen (erzürnen) – įnirtiname, įpykiname“ III 314 [258–9] praes. 1 pl. (conj. 1 pl. reikšme) (= jnartintumbim VE 1017); partic. praet. act. nom. sg. masc. ernertīuns „gezuͤrnet (gezürnt) – įnirtinęs, įpykinęs“ III 694 [4518] (= rusgejau VE 2816), ernertiuns „t. p.“ III 691 [4515] (= jrustinojau VE 2811–12). Suponuoja verb. (inf.) er- (žr.) + *nertītvei „nartinti, pykinti“ – vedinį galbūt iš subst. pr. *nerti- „nartas, pyktis“ (žr. nierties), plg. lie. dalýti (← dalìs) ir kt. (Skardžius ŽD 534t.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 287 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Kaukienė Blt XXXIII (1) 15tt.; Smoczyński LAV 123t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.