Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 220–223 psl.

clokis

clokis „ber (Bar) – lokys“ E 655 nom. sg. masc. = pr. *klɔ̄kīs, t. y. *klākīs (žr. dar s. v. caltestisklokis), kuris slypi ir pr. vv. (dk., 1399 m.) Kloken „Kammeramt Nehmen Kr. Mohrungen“ (: lie. vv. Lokiai, Gerullis ON 66; žr. dar sv. Diwanus). Iš pr. vv. (dk., 1349 m.) Locow „Lokau bei Seeburg“ (Gerullis ON 183, 234) galima atstatyti pr. dial. *lɔ̄kīs „lokys“ (t. y. pr. *lākīs „t. p.“), kuris kartu su lie. lokỹs „t. p.“ = la. lâcis „t. p.“ suponuoja pr. dial./lie.-la. *lākīs „t. p.“ (t. y. *lɔ̄kīs „t. p.“), kilusį iš balt. dial. *klākīs „t. p.“ (= clokis E 655) < balt. *tlākīs „t. p.“ (t. y. *tlɔ̄kīs „t. p.“) arba tiesiog iš balt. *tlākīs „t. p.“ (Stang Vergl. Gr. 107). Pastarąjį buvus rodo pr. vv. (dk., 1343 m.) Tlokunpelk (Gerullis ON 183) < appell. pr. *tlɔ̄kun *pelkī (žr. pelky) „lokių pelkė“, be to, pr. vv. (dk., 1318 m.) Tlokowe (Gerullis l. c.; greta lyties Locow, žr. anksčiau), pr. avd. (dk., 1419 m.) Tloke (Trautmann PN 106, Gerullis l. c.), pr. avd. (dk., 1299 m.) Tlokote (Trautmann l. c.).
221 Balt. *tlākīs (i̯o-kamienis, nom. sg. masc.) < *tlākja- „lokys“ mėginamas sieti su verb. (praes.sg.) pr. (IIl) tlāku „kulia“ (žr.) ir, toliau, su verb. balt.-sl. *telk-/*tilk- „grūsti, mušti, kulti“, žr. Fraenkel LEW 385 (ir liter.), Toporov PJ IV 77 (ir liter.), kurie, be to, pritaria Būgai, tą verb. pr. tlāku „kulia“ laikančiam giminaičiu su verb. lie. luõkyti „žuvis gaudyti pritrenkiant per ledą“ bei šį kildinančiam iš verb. balt. (ide.) *tlōk- (: *telk-) „mušti, kulti“ (Būga RR I 319).
Man rodos, kad verb. lie. luõkyti ir luõkinti „t. p.“ senesnė reikšmė yra susijusi ne su „mušimu, trenkimu“ („žuvis gaudyti pritrenkiant per ledą“), o su „šviestuvo, žiburio naudojimu (žuvis gaudant)“, plg., pvz.,: luõkyti/luõkinti „naktį su žiburiu žuvis (žeberklu) ar vėžius gaudyti“ [LKŽ VII 691 (s. v. luõkyti), 690t. (s. v. luõkinti)]. Verb. lie. luõkyti (luõkija, luõkijo)/luõkinti (luõkina, luõkino) yra aiškiai ne pirminis verbum, o denominativum „atlikti tam tikrą veiksmą (gaudyti žuvis) su tam tikru „šviestuvu“ – vedinys iš subst. lie. luõkas „tam tikras šviestuvas“ = „įtaisas šviesti, žuvis gaudant“ (LKŽ VII 690), plg., pvz., lie. verb. dū́myti/dū́minti „leisti dūmus“ = „atlikti tam tikrą veiksmą su dūmais“ subst. dū́mai (dū́mas). Šis subst. lie. luõkas „tam tikras šviestuvas“, turintis greičiausiai -uo- = -uo2- (dėl jo žr. Mažiulis BS 43tt.), laikytinas fleksijos vediniu (su šaknies vokalizmo apofonija, žr. Mažiulis l. c.) iš verb. lie. laũk- (: *luk-) „šviesti“ (> dab. lie. láuk-ti „warten“, žr. s. v. v. gēide, laukīt). Pastaba: greta minėtų lie. subst. luõkas ir verb. luõkyti/luõkinti turime paliudytus lie. dial. subst. lokas resp. verb. lokyti/lokinti (LKŽ VII 644), kurių šakninis -o- (ne visai autentiškas) matyt transponuotinas į lie. liter. -uo- (= -uo2-). Taigi remiantis verb. lie. luõkyti/luõkinti įrodyti, kad verb. (III) tlāku „kulia“ suponuojąs verb. balt. (ide.) *tlōk- (: *telk-) „mušti, kulti“ (Būga l. c., Fraenkel l. c., Toporov l. c.), negãlima; o Būgos teiginys, kad gr. (pvz.) βρω-τός „valgis“ bei βορ-ά „pašaras“ rodantys verb. balt. (ide.) *tlōk- „mušti, kulti“ egzistavimą greta verb. balt. (ide.) *telk- „t. p.“ (Būga l. c.), laikytinas tik spėjimu, kuris vidinės rekonstrukcijos būdu, t. y. pačių baltų (ir slavų) kalbų faktais (čia daug svarbesniais už 222 graikų kalbos faktus!) yra nepagrindžiamas (žr. dar anksčiau). Todėl belieka manyti, kad verb. pr. (III) tlāku „kulia“ taisytinas į pr. (III) *tālku „t. p.“ (Endzelīns FBR X 223, SV 265), žr. tlāku.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šalia subst. (masc.) lie. lokỹs „der Bär“ < balt. [*tlāk(i)jas <] *tlākjas „t. p.“ (žr. anksčiau) egzistuoja subst. (fem.) lie. lókė̃ „die Bärin“, kuris, man rodos, yra gana senas [šitai matyt remia jo geografija (žr. LKŽ VII 644 s. v. lókė) ir kitoki sumetimai (žr. toliau)] – iš subst. (fem.) balt. *tlākjā „lokė“ [dėl ē-kamienės lie. (nom. sg.) < balt. (-sl.) *-jā žr. Kuryłowicz ABSl III 83tt.]. Iš čia nesunku padaryti išvadą: kaip subst. lie. lokỹs/lókė̃ yra subst. mob. [i̯o-/ē-kamienis (iš i̯o-/i̯ā-kamienio!)], taip ir subst. balt. *tlākjas „lokys“/*tlākjā „lokė“ buvo subst. mob. (i̯o-/i̯ā-kamienis), visai panašus, pvz., į lie. (žr. LKŽ IV 404 s. v. 3 júodis, ) subst. mob. (i̯o-kamienį) júodis/(ē-kamienį) júodė [su < balt. (-sl.) *-jā, žr. anksčiau].
Kaip a) lie. subst. mob. (masc.) júod-is „tas, kuris turi juodumo“ (< *-jas) yra vedinys iš adj. (masc.) lie. júodas „turintis juodumo“ (ne iš fem. juodà!) bei b) lie. subst. mob. (fem.) júod-ė „ta, kuri turi juodumo“ (< *-jā, žr. anksčiau) – vedinys iš adj. (fem.) lie. juodà „turinti juodumo“ (ne iš masc. júodas!), taip ir a) balt. subst. mob. (masc.) *tlākjas „lokys“ < („gauruotis“ =) *„tas, kuris turi gauruotumo“ (dėl semantikos žr. toliau) – vedinys iš balt. (-sl.) adj. (masc.) *tlākas („gauruotas“ =) „turintis gauruotumo“ (ne iš fem. *tlākā!) ir b) balt. subst. mob. (fem.) *tlākjā („gauruotė“) = *„ta, kuri turi gauruotumo“ – vedinys iš balt. (-sl.) adj. (fem.) *tlākā („gauruota“ =) „turinti gauruotumo“ (ne iš masc. *tlākas!).
balt.-sl. adj. (fem.) *tlākā „gauruota, turinti gauruotumo“ bus atsiradęs sl. subst. (fem.) *tlākā „tai, kas gauruota“ > *dlākā „t. p.“ [dėl tokio adj. subst. plg., pvz., lie. adj. (fem.) geltà „geltona“ subst. (fem.) geltà „tai, kas geltona“, žr. dar Skardžius ŽD 37] > serb.-chorv. dlȁka „plaukas“, slovėn. dláka „plaukas (gyvulio); vilnos“ ir kt., plg. ypač Toporov PJ IV 70tt. (ir liter.).
223 Tas adj. (masc./fem.) balt.-sl. *tlākas/*tlākā prieš tai, kai jis buvo adjektyvizuotas [t. y. prieš atsirandant lyčiai adj. (fem.) balt.-sl. *tlākā (ji nėra ide. senumo, žr. toliau)], bus buvęs subst. (masc.) balt.-sl. *tlākas „kailis (gauruotas)“ < *„lokio kailis“ < *„lokys“. Būtent šis subst. (masc.) balt.-sl. *tlākas (> sl. *dlākas) „kailis (gauruotas)“, man rodos, slypi antrajame sande kompozito subst. (masc.) balt.-sl. *vilka-tlākas „vilko kailis (gauruotas)“, iš kurio turime: a) sl. (*vilka-tlākas >) *vilka-dlākas „vilkatas (Werwolf)“ > s. sl. vlъkodlakъ „t. p.“ ir kt., b) balt. *vilka-tlākas „t. p.“, kurį smarkiai perdirbtą (dėl tabu ir liaudies etimologijos) atspindi lie. vilktãkas „vilkatas“ = la. vìlkataks „t. p.“, lie. vilkatakỹs „t. p.“, vilkãtas „t. p.“, vilkatà „t. p.“ = la. vil̃kata „t. p.“ ir kt. Plg. Toporov PJ IV 70, 74 ir liter.
Subst. (masc.) balt.-sl. *tlākas „lokys“ laikytinas perdirbiniu (veikiant ir tabu faktoriui) iš seniausios lyties subst (masc.) balt.-sl. *tlakas „t. p.“ (suvokiant segmentą *-ak- kaip sufiksą bei jį transponuojant į balt.-sl. *-āk-) < subst. (genus activum) ide. dial. (balt.-sl.) *l̥tokos „t. p.“ (metatezė *tl- < *l̥t) < *r̥tokos „t. p.“, egzistavusio greta subst. (genus activum) ide. *r̥tkos „t. p.“ (čia dėl sufikso *-k- : *-ok- žr. Ivanov OPA 32t.). Dėl viso šio proceso (veikiamo ir tabu) plg. Ivanov OPA 31tt. (ir liter.), Toporov PJ IV 71tt. (ir liter.).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Blažek LgB VIII 49tt.; Matzenauer BKAS 67; Schmalstieg Blt XXXII (2) 252; Smoczyński FsSchmid 425tt., SEJL 362.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.