arwis „der ware (der wahre) – tikras“ III 7315 [4734] (= tikras VE 3019), „gewiß (gewiß) – tikras“ III 879 [5516] (= tikras VE 379) nom. sg. masc.; arwi „war (wahr) – tìkra“ III 4117 [317] (= tiesa VE 1518), „t. p.“ III 4326 [3132] (= tiesa VE 173), „t. p.“ III 4524 [3317] (= tiesa VE 1518), III 5722 (2×) [3923 (2×)] (= ischtiesos/ischtiesos VE 2317), „war (wahr) – tìkra“ III 6310 [4132] (= tiesa VE 2522) nom. sg. neutr. Jis yra i-kamienis. Pirmiausia giminiuojasi (plg. Fraenkel LEW 16; Arumaa Ursl. Gr. I 148) su lie. arv-esnis (gradus comp.), kuris paliudytas vienąkart (iš 97 Veliuonos apylinkių) Juškos žodyno (I 109) frazėje: arvesnis čėsas apsidirbus rudeny ulevoti. Juška (l. c.) iš arvesnis atstato (o gal ir žino) lytį arvas, -a „свободный, вольный, swobodny“. Bet šioje frazėje arvesnis iš tikrųjų reiškia ne „laisvesnį“ = „более вольный“, o „laisvesnį, tinkamesnį“; taigi iš jo atstatomas adj. arvas (ar arvis?) „laisvas, tinkamas (ne bet koks)“ ir savo reikšme yra gana artimas žodžiui pr. arwis „tikras“ = „ne bet koks“ [o gal lie. arvas (arvis?) yra skolinys iš prūsų arba jotvingių ar net iš kuršių?]. Šie pr. ir lie. žodžiai giminiuojasi su sl. *orv-ьnъ „lygus, vienodas“ (> s. sl. rav-ьnъ, lenk. row-ny ir kt.), het. arau̯a- „laisvas“, arau̯aḫḫ- „(iš)laisvinti“. Toporov PJ I 112, remdamasis rus. dial. adv. врови „lygiai taip, vienodai tiek“, iš jo atstato dar sl. *orvi- (= pr. arwi-). Toliau giminystės ieškoma su av. rav-ah- „laisva vieta, erdvė“, v. air. róe, rói „lygus laukas“, toch. AB ru- „atverti, atidaryti“, s. v. a. rūm „erdvė, Raum“ ir kt., plg. Trautmann AS 303, BSW 14; Vasmer ESRJ III 489, Pokorny IEW I 874, Vries AEW 453, Arumaa l. c., Toporov l. c. Tuos pr. ir lie. žodžius, tik be reikalo juos atskirdamas nuo slaviškųjų, Fraenkel LEW 15t. (ir liter.) sieja su lie. ìr-ti „sich auflösen, -trennen“ = la. ir̃-t „t. p.“, ḕr-st „išskirti“, lie. ér-dėti, er̃-tas, „erdvus“, er̃-dvas „t. p.“, ér-dvė „Raum“, ar-dýti, s. sl. or-iti „išskirti, sugriauti“, s. ind. ár-dati, r̥-dáti „išsisklaido“, r̥-dhak „atskirai, ypatingai“ ir kt. Šią ir anksčiau pateiktą leksinę medžiagą įprasta suvesti ne į vieną ide. archetipą, žr., pvz., Pokorny IEW I 874 (ide. *reu̯ə- : pr. arwis, sl. *orvьnъ, av. rauuah-, s. v. a. rūm ir kt.), 332t. (ide. *er- : lie. ìrti „sich auflösen“ ir kt., lie. rẽtas, s. sl. oriti, s. ind. ŕ̥dhak), 329 ir 334 (ide. *er-ed- : s. ind. árdati, r̥dáti). Į šitą sudėtingą problemą tuo tarpu plačiau nesileidžiant, pasakytina tiek: šiaip ar taip patikimiau visus minėtus indoeuropiečių kalbų žodžius suvesti į vieną archetipą (plg. ir Fraenkel l. c.) – į ide. *er- (: *or- : *r̥-) resp. (*er- + H >) *erH-, reiškusį maždaug „išskirti“ (ir išriedėjusį iš senesnės šiek tiek kitokios reikšmė̃s). Taigi čia nagrinėjamasis pr. arwis ir kt. bus atsiradę taip: iš ide. *er- „išskirti“ > bal.-sl. *er- „t. p.“ matyt buvo padarytas (u-kamienis) adj. balt.-sl. *aru „išskirtas, atskirtas“ (plg. s. v. arrien), vėliau perdirbtas 98 į *arvi- „t. p.“ (plg. lo. levis < *legu̯h-u̯i-, perdirbtą iš *legu̯h-u-) resp. *arva- „t. p.“ (plg. s. v. v. arrien, arwaykis). Šitaip turime: a) pr. arwis „tikras“ < *„ne bet koks“ < *„išskirt(in)as“, b) lie. arvas „laisvas, tinkamas (ne bet koks)“ < *„ne bet koks“ < *„išskirt(in)as“, sl. *orv- „lygus, vienodas“ < *„vienodas, ne bet koks“ < *„išskirt(in)as“. Het. arau̯a- reikšmė „laisvas“ bus atsiradusi panašiai (tik savarankiškai) kaip ir minėto lie. arvas. Pr. arwis „tikras“ dėl reikšmės plg. tickars (žr.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 96–98 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Ivanov RB VI 9tt.; Lehmann GED 287; Smoczyński IF XCIV 307t.; Young FsSchmalstieg 279.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.