kraclan „brust (Brust) – krūtis, krūtinė“ E 118 nom.(-acc.) sg. neutr. (greta E 119 pr. spenis „spenys“, E 120 grauwus „šonas“), atsiradęs turbūt iš pr. *kreklan „t. p.“ (dėl pr. *-re- > pr. dial. * ra- žr. Trautmann AS 105, Endzelīns SV 23 – § 4b). Kad šis pr. žodis buvo „krūtis, krūtinė“ (t. y. ne vien „krūtis“), plg. vok. (E 118) brust „t. p.“ (= v. v. a. brust „t. p.“), be to, lie. krūtìs „t. p.“ (LKŽ VI 739 s. v. v. 1 krūtìs, krū̃tys) = la. krùts „t. p.“ (ME II 293), rus. грудь „t. p.“ ir pan.
Pr. *kreklan „krūtis, krūtinė“ (neutr.) artimiausias giminaitis yra s. lie. krẽklas „krūtis“ (ppr. – pl.!), žinomas iš Bretkūno, 254 Mažvydo ir M. Daukšos raštų (LKŽ VI 518 s. v. 2 krẽklas, žr. Toporov PJ III 150); Bretkūnui ir Mažvydui jis galėtų būti prūsizmas (Toporov PJ IV 150). To s. lie. krẽklas giminaitis – la. kre̹kls „marškiniai (Hemd)“ (plg. Leskien Bildung der Nomina im Litauischen 452tt., Toporov PJ III 151, bet kitaip –ME II 272, Endzelīns SV 197, Pokorny IEW I 619, Fraenkel LEW 292–293), bet jis (vartojamas ir plurališkai, žr. ME II 271t.) yra, man rodos, ne iš la. (subst.) *„krūtinės apdaras“ < *„krūtinė“ (plg., pvz., v. v. a. brust „krūtis, krūtinė; krūtinės apdaras“ Lex 27), o kitokios semantinės kilmė̃s (žr. toliau). Turime subst. balt. dial. (pr.-lie. dial.) *krekla(n) „krūtis, krūtinė“ (neutr.) < balt. dial. *krekla(n) „krūtinė, jos griaučiai (Skelett) < *„krūtinės griaučiai“ = *„lenktì (ir gana lankstūs) tam tikru būdu susijungę (susirišę, susisukę) kaulai – krūtinkauliai“ [plg., pvz., rus. грудь „krūtis, krūtinė“ ir s. rus. грудь „krūtinkaulis“ (ESSJ VII 149) reikšmių sambūvi], kurį vedu iš subst. (nomen abstractum, neutr.) balt. *krekla(n) „tai, kas lenktai (lanksčiai) sùsukta (sujùngta, sùrišta ir pan.)“ (su vėliau išriedėjusia tolimesne jo reikšme *„tai, kas primena krūtinės griaučius“) > lie. subst. (ppr. – pl.!) krẽklas „gegnė (Dachsparren)“ (LKŽ VI 518 s. v. 1 krẽklas 1) „gegnė“ = „viena iš dviejų galais sudurtų (sujungtų, surištų) storų karčių (stogui palaikyti), sudarančių tam tikrą lenktumą (panašų į rus. raidę Л)“] bei tas pats lie. (subst., ppr. – pl.) krẽklas „pintinės (Flechtkorb) griaučių vytis (Gerte)“ (l. c. s. v. 1 krẽklas 2).
Lie. subst. (ppr. – pl.) kreklà „gegnė“ (LKŽ VI 518) galėtų būti į ā-kamienę paradigmą perdirbta lytis (nom.-acc. sg. neutr.) *kreklā „gegnės ir kt.“ o-kamienio substantyvo balt. *krekla(n) (nom.-acc. sg. neutr.), – perdirbta tuomet, kai pastarasis iš nomen abstractum/singulare tantum [t. y. iš minėto subst. *„tai, kas lenktai (lanksčiai) sùsukta“, žr. dar toliau] pasidarė konkrečių reikšmių nomen, kuris buvo vartojamas ppr. plurališkai (pvz. lie. krẽklas – ppr. pl., žr. anksčiau).
Subst. balt. *krekla(n) „tai, kas lenktai (lanksčiai) sùsukta (sujùngta, sùrišta ir pan.)“ (nom.-acc. sg. neutr.) yra, man rodos, 255 deadjektyvas (nomen abstractum!) – iš o/ā-kamienio adj. balt. *krekla- „lenktai (lanksčiai) (su)suktas (sujungtas, surištas ir pan.)“ (plg., pvz., s. v. v. garian, giwan), iš kurio bus atsiradę subst. (sg. ir pl.) la. kre̹kls „marškiniai (Hemd)“ [< *„tai, kas lanksčiai (ne kietai) sùsukta (sùverpta, suáusta)“; dėl semantinės raidos plg., pvz., lie. krėklas „plonas, retas audeklas“ bei krė́klis „t. p….“, žr. toliau] ir fleksijos vedinys (subst., plg., pvz., s. v. glumbe) lie. krẽklė „kreklas (Dachsparren)“.
Tą adj. balt. *krekla- laikau sufikso *-la- (žr., pvz., s. v. kylo) vediniu iš verb. balt. (-sl.) *krek- „lenktai (lanksčiai) sukti(s)“ = *„sukti(s), lenkti(s)“, kildintino iš verb. ide. *(s)krek- „t. p.“, kurį genetiškai identifikuoju su Pokorny’o Žodyne pateiktaisiais archetipais (verb. ide.) – ne tik a) su *(s)krek- „drehen, biegen“ (Pokorny IEW I 935t.), bet ir b) su *krē̆k- „(hervor)ragen“ (op. cit. 619 s. v. 4. krē̆k-) > subst. gr. (*kroki̯a- >) κρόσσαι „bokšto mūro dantys“ (V. M.: iš *„lenkti susisukimai“) ir kt., taip pat c) su *krek- „schlagen“ (op. cit. 618t. s. v. 1. krek-) > gr. κρέκ-ω „ataudus primušu (ausdamas), audžiu“ [V. M.: iš „audžiu“ = „tam tikru būdu apsukdamas prilenkiu (siūlą)“] ir kt. Toks verb. ide. *(s)krek- „sukti(s), lenkti(s)“ yra determinatyvo *-(e)k- išplėstas verb. ide. *(s)ker-/*(s)kr̥- „t. p.“ [dėl jo žr. Pokorny IEW I 935–936 s. v. 3. (s)ker- „drehen, biegen“]. Man rodos, kad tą patį verb. ide. *(s)ker-/*(s)kr̥- „t. p.“, išplėstą determinatyvo, pvz., *-(e)s-, turi verb. ide. dial. (balt.-sl.) *(s)kr-es- „t. p.“ (žr. s. v. creslan); žr, dar s. v. v. kartano, corto. Verb. balt. *krek- „sukti(s), lenkti(s)“, tiksliau – verb. balt. *krek-/(dial.) *krēk- „t. p.“ [dėl jo lyties balt. dial. *krēk-atsiradimo plg., pvz., verb. balt. *ges-/(dial.) *gēs-, žr. s. v. gasto], man rodos, bus davęs žodžius (verb.): a) lie. krèk-(ė́)ti „tirštėti, krešėti, apskręsti, aplipti (apie ką) ir pan.“ [LKŽ VI 521 (s. v. krèkti) resp. 517 (s. v. krekė́ti)] < *„lanksčiai (apie ką) susisukti resp. apsisukti“, b) lie. krė̃k-ti „(pa)drėbti (mesti), (pa)krėsti, (pa)kreikti“ (LKŽ VI 521; jo -ė- apibendrintas iš praet. *-ē- ← *-e-, plg. s. v. gasto) < *„su tam tikru lenkimu (pa)sukti (drėbti)“ [plg., pvz., lie. (Ds) pasakymą: vė́jas sniẽgą kaip sùkė/leñkė tiesiai akỹs, tai net apžabalaũ „… kaip drėbė 256 (krėtė) į akis, tai net apakau“]. Iš čia minėto verb. lie. krek-(ė)ti „tirštėti…“ < *„lanksčiai susisukti, susitraukti“ bus atsiradęs sufikso *-en- vedinys adj. (o/ā-kamienis) lie. *krek-ena- „susisukęs, susitraukęs“ > „sutrauktas, sukrekėjęs (pienas) (plg. lie.: píenas jau sutráuktas „…sukrekėjęs“), kurį suponuoja gretybė lie. substantyvų krẽkenas „Biestmilch“ bei krekenà „t. p.; luitas surūgusio pieno ar sukrekėjusio kraujo“ (LKŽ VI 516).
Iš to, kas anksčiau pasakyta, nebesunku greta adj. (o/ā-kamienio) balt. *krekla- „lenktai (lanksčiai) susuktas (surištas, suverptas ir pan.)“ suponuoti ir adj. (o/ā-kamienį) balt. dial. *krēkla- „t. p.“, iš kurio bus atsiradę subst. lie. krė́klai „griaučiai; skerdienos šoninė, šonkauliai“ (LKŽ VI 518) bei lie. krėklas „plonas, retas audeklas“ (l. c.) resp. (scom.) krėklà „senas, netikęs gyvulys“ [l. c.; < *„susisukęs, sulinkęs gyvulys“, plg. lie. (Ds.): arklỹs susisùkęs „…labai sulysęs, susitraukęs, sulinkęs“] ir fleksijų vediniai (subst.) lie. krė́klis „plonas, retas audeklas; išdėvėtas, iškedėjęs drabužis“ [LKŽ VI 519; < *„tai, kas lanksčiai su- resp. atsisukęs“ (dėl enantijosemijos sukti „susukti ↔ atsukti“ plg. Būga RR I 477t.) bei lie. (pl.) krė́klės (LKŽ VI 519).
Su nagrinėtais (subst.) pr. kraclan, lie. krẽklas ir pan. etimologiškai sietini lenk. krokiew/(ppr. – pl.) krokwie „gegnės“ resp. krokwa/(ppr. – pl.) krokwy „t. p.“ (Sławski SEP III 123), rus. dial. кроква/(ppr. – pl.) кроквы „t. p.“ ir kt. (dėl medžiagos plačiau žr. Sławski l. c., ESSJ XII 183t.). Šiuos baltų ir slavų žodžius etimologiškai sieti pirmasis mėgino (1942 m.) Endzelynas (AslPh XVIII 121t.), kurį palaikė Fraenkel LEW 287 (s. v. krãkė 2.) ir ypač Toporov PJ IV 150tt.; tačiau visi tie siejimai yra gana formalistiški (neatsižvelgiantys resp. menkai atsižvelgiantys į tų žodžių darybos istoriją).
Minėtieji slavų kalbų žodžiai (subst.) suponuoja subst. (nom. sg. fem.) sl. *kroky „gegnės ir pan.“ [reikšmė – pluralinė (iš dalies ir dualinė), žr. ESSJ XII 123, plg. Sławski SEP III 123] < subst. (nom. sg. fem.) sl. *krakū(s) „t. p.“ < *krakū „t. p.“ (nom. sg. fem., ū-kamienis subst.!). Jis yra, man rodos, vietoj senesnio (tam tikràs irgi konkrečias reikšmes turėjusio) u2-kamienio 257 subst. [neutr., nom.-acc. sg./nom.-acc. pl. (ir du.)] sl. *kraku/*krakū (dėl tokių jo formų bei dėl u2- resp. u1-kamieno žr. Mažiulis BS 297tt., 262tt.), o šis – iš pirmykščio subst. (u2-kamienio, neutr.) sl. *kraku „tai, kas lenktai (lanksčiai) (su)sukta“ (nomen abstractum ir, aišku, singulare tantum, žr. toliau).
Iš to subst. (u2-kamienio, neutr.) sl. *kraku (nomen abstractum/singulare tantum) atsiradęs subst. (u2-kamienis, neutr.) sl. nom.-acc. sg.) *kraku/(nom.-acc. pl. [ir du.]) *krakū (konkrečių reikšmių nomen ir dėl to ne singulare tantum) vėliau buvo imtas vartoti ypač plurališkai (ar ir duališkai) – pasidarė quasi plurale tantum (šitai atspindi sl. dialektų medžiaga, žr. anksčiau), ir jo lytis *krakū [nom.-acc. pl. (ir du.) neutr.] buvo perdirbta į ū-kamienį subst. sl. *krakū (nom. sg. fem.). Dėl visa to plg. subst. (ā-kamienio, fem.) lie. kreklà/(ppr. – pl.) krẽklos „gegnės“ kilmę (žr. anksčiau).
Tas subst. (u2-kamienis, neutr.) sl. *kraku „tai, kas lenktai (lanksčiai) (sù)sukta“ (nomen abstractum/singulare tantum) bus buvęs deadjektyvas – iš u-kamienio (tiksliau: u2-kamienio, neutr.) adj. *kraku- „lenktai (lanksčiai) (su)suktas“, o šis – vedinys (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. balt.-sl. *krek- „sukti(s), lenkti(s)“ (žr. anksčiau); plg., pvz., s. v. dolu.
Kaip į lenk. krokwa panašūs slavų substantyvai (žr. anksčiau) suponuoja tik ką minėtą u-kamienį adj. balt.-sl. dial. (sl.) *kraku- „lenktai (lanksčiai) (su)suktas“ (žr. anksčiau), taip ir subst. fem.) lie. krekvà „gegnė, kreklas“ bei subst. (masc.) lie. krẽkvas „t. p.“ (LKŽ VI 522) gali suponuoti u-kamienį adj. balt.-sl. *kreku- „lenktai (lanksčiai) (su)suktas“.
Greta u-kamienio adj. balt.-sl. dial. *kraku-/*kreku- „lenktai (lanksčiai) (su)suktas“ matyt egzistavo ir o-kamienis adj. balt.-sl. *kraka-/*kreka- „t. p.“, iš kurio bus atsiradęs subst. (neutr.) balt.-sl. dial. *kraka(n)/*kreka(n) [plg., pvz., s. v. giwan], o iš jo – a) la. subst. kracis „eine auf dem Felde in den Boden gesteckte Stange mit kreuzweise angebrachten Querhölzern zum Trocknen des Getreides“ (ME II 255) resp. lie. subst. krãkė „kumpa lazda“ (LKŽ VI 406) ← la.-lie. adj. *krakja-/*krakē- ← subst. 258 (neutr.) *kraka(n) [plg., pvz., lie. subst. piẽnis/piẽnė „Sonchus“ ← adj. piẽnis/piẽnė ← subst. píenas, žr. Skardžius ŽD 73], b) lie. subst. (masc.) krãkas „gegnė, kreklas“ (LKŽ VI 406) ← subst. (neutr.) *kraka(n); c) lie. subst. (masc.) krẽkas „gegnė, kreklas“ (LKŽ VI 516) ← subst. (neutr.) *kreka(n).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 253–258 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 69; Smoczyński BSI VIII 29t., SEJL 312.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.