Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 260–261 psl.

cramptis

cramptis „nayl (Nagel) – vinis; spynos vinis“ E 538 nom. sg. masc. = pr. *kram(p)tīs < *kramtīs „t. p.“ žr. toliau. Dėl vok. (E 538) nayl „vinis“ plg. v. v. a. nail (nagel) „…vinis“ (Lex 148).
Dėl pr. cramptis reikšmė̃s Endzelynas (SV 197) rašė: „Nežinot, kas isti bijis cramptis, ari etimoloģija paliek nedroša“. Iš to, kad pr. (E 538) cramptis „nayl (Nagel)“ (= vinis“!) yra tarp E 537 „spyna“ ir E 539 „užrakto spyruoklė“, reikia daryti išvadą: pr. cramptis čia (t. y. E 538) buvo „spynos vinis“ [(= „Nagel am Schloß“ Trautmann AS 362) = „tam tikra spynos resp. užrakto dalis, panaši į vinį“ arba „vinis, atliekanti spynos resp. užrakto tam tikros dalies funkcijas“], o jo pagrindinė reikšmė – „vinis“. Manyti, kad pr. (E 544) sagis „pasaginė vinis“ būtų iš *„vinis“, aiškiai negãlima (žr. sagis). Kitaip sakant, pr. (E 538) cramptis pačioje E pr. šnektoje bus buvęs „vinis; spynõs vinis ir pan.
Trautmannas (l. c.) šį pr. cramptis, jam šalia reikšmės „Nagel am Schloß“ atsargiai suponuodamas dar ir „die Krampe an der Tür“ (= „sklendės sankaba, kengė“), kartu su lie. krámpa „t. p.“ (dėl jo žr. Alminauskis Germ. I 71) laikė skoliniais iš vok. Krampe „t. p.“; Trautmannui pritarė ir Toporovas (IV 155t.). Bet šitokia hipotezė yra labai nepatikima darybiškai: ji negali pagrįsti to, kaip vok. Krampe (subst.!), virsdamas į pr. cramptis (subst.!), gavo segmentą pr. -t-; o pr. cramptis taisyti grafiškai (arba fonetiškai) į *crampis (Toporov l. c.) yra jau per daug rizikinga. Hipoteze, kad pr. cramptis – skolinys iš vok. Krampe, nepasitikėjo ir Endzelīns l. c.
261 Lewy IF XXXII 163 (ir – dar anksčiau – Pierson AM VIII 363) iškėlė hipotezę, kad pr. cramptis „Nagel“ esąs giminaitis su lie. verb. kremtù „graužiu“ (plg. vok. nagen „graužti“: Nagel „vinis“). Tuo suabejojo Endzelīns l. c. ir ypač Toporov l. c.; ir jų abejones galima pateisinti: Piersono-Lewy’o hipotezė iš tikrųjų nebuvo tinkamai (ypač šio pr. žodžio darybos bei semantikos aspektu) argumentuota. Nepaisant to, šioje hipotezėje, man rodos, kaip tik ir slypi racionalus grūdas (žr. toliau).
Manau, kad šiam pr. (E 538) cramptis nereikia jokių taisymų: jis yra greičiausiai (i̯o-kamienis, nom. sg. masc.) pr. *kram(p)tīs „vinis; spynos vinis“ [su nefonologiniu *-(p)-, žr., pvz., dessimpts] < pr. *kramtīs „vinis“, kuris bus buvęs modernesnės (t. y. ne medinės, o geležinės) vinies pavadinimas. Pastaba: geležinė vinis kalama tarsi įsigraužia į medį [yra tarsi „graužtuvas“ (ar „graužėjas“ arba „graužimas“), žr. toliau], tačiau medinė vinis kalama ne įsigraužia (į medį), o įlenda [į išgręžtą („išgraužtą“) skylę]. Šį pr. substantyvą laikau kalke, atsiradusia dėl liaudies etimologijos: bilingviai (t. y. vokiškai supratę) prūsai substantyvą vok. Nagel „geležinė vinis“, asocijuodami su labai panašiu žodžiu verb. vok. nagengraužti“, suvokė kaip subst. vok. „geležinė vinis“ < *„graužtuvas“ (vokiškoji liaudies etimologija!) ir jį išvertė žodžio verb. pr. *kremt-graužti“ (žr. toliau) vediniu (kalke) subst. pr. *kramtīsgraužtuvas> „geležinė vinis“ (prūsiškasis liaudies etimologijos aspektas!). Subst. pr. *kramtīs „graužtuvas“ (> „geležinė vinis“) – fleksijos vedinys (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. (ne intens.) pr. *kremt- „graužti“ arba iš verb. (intens.-iter.) pr. *kramt- „(intensyviai resp. dažnai) graužti“ (dėl šių dviejų pr. verb. lyčių žr. s. v. krumstus); dėl tos subst. (i̯o-kamienio) pr. *kramtīs „graužtuvas“ (> „geležinė vinis“) darybos plg., pvz., subst. (i̯o-kamienį) lie. plėšỹs „plėštuvas“ (tiksliau: „toks meistro padargas“ LKŽ X 169) verb. lie. plė́š-ti (Skardžius ŽD 64).

Papildymai / Komentarai

Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.