crausy „birnbom (Birnbaum) – kriaušė (medis)“ E 617 nom. sg. fem. = pr. *krausī; nom. pl. fem. crausios „birne (Birnen) – kriaušės (vaisiai)“ E 618 [vok. (E 618) birne – vietoj *birnê = birnen, žr. Trautmann AS 362] = turbūt pr. *krausʹɔ̄s, t. y. *krausʹās (žr. toliau). Iš čia aiškiai matyti, kad žodis pr. (E) *krausī (nom. sg. fem.) buvo „Birnbaum; Birne“ (kaip ir, pvz., lie. kriáušė „t. p.“, dial. grū̃šė „t. p.“ ir pan., vok. Birne „t. p.“ ir kt.) ir ī-/i̯ā-kamicnis (plg. s. v. v. kexti, craysi).
Formoje (nom. pl. fem.) pr. (E 618) crausios (be to, ir kai kuriais kitais pr. raštų atvejais) raidžių si- (vietoj raidžių *-sch-) fonetinę vertę nelengva pasakyti (žr. ir Endzelin SBE 66t. ir liter., Endzelīns SV 34, Stang Vergl. Gr. 105, Toporov PJ IV 168); tos fonetinės vertės aspektas (dėl pr. crausios, nom. pl. fem.) neretai, beje, visiškai ignoruojamas (pvz. Trautmann AS 227, Trautmann BSW 140, Būga RR III 110, Fraenkel LEW 296, Sabaliauskas LKK VIII 111). Manyčiau, kad forma pr. (E 618) crausios (nom. pl. fem.) yra pr. dial. (*krausʹɔ̄s, t. y.) *krausʹās su palatalizuotu pr. *-sʹ-, vietoj palatalizuoto pr. *-šʹ- atsiradusiu dėl formoje pr. (nom. sg. fem.) *krausī esančio poziciškai palatalizuoto pr. *-sʹ-, čia unifikuojant variantus pr. *krausʹ-/*kraušʹ- (priebalsiai pr. *-sʹ ir -šʹ- – skirtingi!) į vieną pr. *krausʹ- pagal santykį formų pr. (nom. sg. fem.) *marʹ-ī: (nom. pl. fem.) *marʹ-ās (žr. s. v. mary) ir pan., plg. Endzelin SBE 66t. Tačiau lytis (nom. sg. fem.) pr. (E 618) *krausʹās galėjo atsirasti (vietoj *kraušʹās) ir okazionaliai tik čia (t. y. E 618); E autorius dėl pr. (E 617) *krausʹī (su *-sʹ-) okazionaliai ištarė pr. (E 618) *krausʹās (su *-sʹ-, o ne su *-šʹ-).
267 Kaip ten bebūtų, bet yra pagrindo manyti, kad pr. E šnektoje (ca. 1300 m.!) lytys *krausī/*krausʹās (nom. sg./pl. fem.) suponuoja senesnį subst. (ī/i̯ā-kamienį, fem.) pr. dial. *krausī (nom. sg.)/*kraušʹā- (kitų sg. ir pl. linksnių kamienas, plg. Būga RR I 478), o šis yra greičiausiai perdirbinys iš subst. (i̯ā-kamienio, fem.) pr. *kraušʹā (nom. sg.)/*kraušʹā- < vak. balt. *krausjā/krausjā- (dėl visa to plg. Schmid Verb. 18), kuris – iš vak. balt. (-sl.) *krauśjā/*krauśjā- „kriaušė (medis ir vaisius)“ (dėl sl. žr. toliau) matyt su (*-u- +) *-ś- < *-s- (plg. Karaliūnas Blt I 116t.).
Tiksliau sakant, XIII–XIV a. pr. šnektose turbūt egzistavo šio subst. (fem.) lytys vienur (E šnektoje) pr. *krausī/*krausʹā-), kitur – pr. *krausī/*kraušʹā-, trečiur – *kraušʹā/*kraušʹā-, dar kitose šnektose – gal ir ē-kamienė (iš i̯ā-kamienės perdirbta) lytis pr. *krausē/*krausē-; dėl pastarosios plg. pr. vv. (dk. ca. 1400 m.) Krawselauken „Kriaušės laukas“ (Kammeramt Fischau – Gerullis ON 72) su Krawse- = turbūt pr. *Krausē-. Pr. (E 617/618) crausy/crausios įprasta laikyti giminaičiu, pirmiausia, su lie. kr(i)áušė, žr., pvz., Trautmann AS 362, Trautmann BSW 140, ME II 264, Endzelīns SV 197, Vasmer ESRJ I 465, Fraenkel LEW 296, Sławski SEP I 361, ESSJ VII 166. Bet patikimesnė (žr. toliau) yra Būgos (RR I 478) nuomonė (jai pritarė Sabaliauskas LKK VIII 111, Toporov PJ IV 168), kad lie. kr(i)áušė – prūsizmas. Tik iki šiol nebuvo tinkamai atsižvelgta į tai, kad lie. kr(i)aušė turi daugiau savo morfologinių variantų (žr. toliau).
Minėtą pr. *kraušʹā „Birnbaum; Birne“ (i̯ā-kamicnį) geriau laikyti vak. balt. dial. žodžiu, t. y. žodžiu, kurį bus turėję ne tik prūsų, bet matyt ir, pvz., kai kurių kuršių dialektai (žr. toliau). Šio vak. balt. dial. *kraušʹā „t. p.“ skolinys – lie. kráušia „t. p.“ (LKŽ VI 477) su iš jo kildintinais morfologiniais variantais (žr. l. c.): lie. kráušė „t. p.“ [gal jis iš minėto pr. dial. resp. vak. balt. dial. *krausē „t. p.“ (dėl *-s- → lie. -š- plg. s. v. dumsle)?], kraušis „t. p.“ (i-kamienis, fem.) ir kráušis „t. p.“ (i̯o-kamienis, masc.); šiems trims variantams atsirasti padėjo dar ir lie. dial. lytys obelė „Apfelbaum“ (: kráušė), obelìs „t. p.“ (: kráušis, 268 i-kamienis fem.), obuolỹs „Apfel“ (: kráušis, i̯o-kamienis masc.). Be to, yra lie. kriáušia „Birnbaum; Birne“ (LKŽ VI 568) ir jo morfologiniai variantai (žr. op. cit. 568–569) lie. kriáušė „t. p.“, kriáušis „t. p.“ (i̯o-kamienis, masc.), – visi jie turi šaknį kriáuš-, perdirbtą iš kráuš- (žr. anksčiau). Minėtinas dar subst. (i̯o-kamienis) la. dial. kraûsis „kriaušė“ (ME II 264), kuris turbūt ne lituanizmas (sic Sabaliauskas l. c., Toporov l. c.), o kuronizmas – latvių morfologinis perdirbinys, suponuojantis pirmykštį kurš. dial. (t. y. vak. balt. dial.!) *kraušʹā „t. p.“ (i̯ā-kamienį) panašiai, kaip lie. dial. (i̯o-kamienis) kráušis „t. p.“ suponuoja senesnį lie. kráušia „t. p.“ (žr. anksčiau); plg. dar, pvz., (i̯o-kamienio) la. dradži (kuronizmo) kilmę iš i̯ā-kamienio kurš. žodžio (žr. s. v. dragios).
Vak. balt. *krauśjā „kriaušė (medis ir vaisius)“ = sl. (dial.) *krauśjā „t. p.“ (> lenk. dial. krusza „t. p.“, bulg. круша „t. p.“ ir kt.) etimologija yra neaiški: šis vak. balt.-sl. *krauśjā – galbūt skolinys (kitaip ESSJ VII 156t. ir liter.) iš iki šiol neatsektõs tolimų laikų kalbõs (apie visa tai plačiau žr. Toporov PJ IV 169–172 ir liter.), plg. dar, pvz., vok. Birne (s. v. a. pira ir kt.) „kriaušė (medis ir vaisius)“ – irgi ne savą, o skolintą „kriaušę“ (žr. Kluge EWDS 79).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 266–268 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek LgB IX 42; Matzenauer BKAS 69; Smoczyński SEJL 313.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.