Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 268–270 psl.

creslan

creslan „barkenstul (Lehnstuhl) – krėslas“ E 217 nom. (-acc.) sg. neutr. = pr. *krēlan; dėl vok. (E 217) barkenstul, esančio tarp vok. (E 216) stuͤl „kėdė“ ir vok. (E 218) bank „suolas“, reikšmė̃s žr. Bezzenberger KZ XLIV 329t., Toporov PJ IV 179t. ir liter.
Subst. pr. *krēslan „krėslas“ kartu su lie. krė́slas „krėslas; kėdė (be atlošo) ir kt.“ (LKŽ VI 535t.) = la. krê̹sls „kėdė ir kt.“ (ME II 276) suponuoja subst. (neutr.) balt. *krēsla(n) „pintà sėdynė 269 (geflochtener Sitz)“ (dėl tokios jo reikšmės žr. Būga RR II 162), kurį kildinu iš balt. (subst.) *„tai, kas pìnta“ = *„tai, kas lenktai (lanksčiai) sùsukta“ (nomen abstractum/singulare tantum), o šį – iš neutr. lyties adjektyvo (o/ā-kamienio) balt. *krēsla- „lenktai (lanksčiai) suktas“, kurį laikau sufikso *-la- (vargu ar *-sla-) vediniu iš verb. balt.-sl. *krēs- „sukti, lenkti“ = *kres-/*krēs „t. p.“ (dėl jo *-e- : *-ē- žr., pvz., s. v. v. gasto, kraclan) < verb. ide. *(s)kres- „t. p.“ = *(s)kr- [: *(s)ker-] „t. p.“ + *-es- (žr. s. v. v. kraclan, kirsnan). Dėl visos tos darybos plg. s. v. kraclan.
Panašiu būdu iš verb. balt.-sl. *krēs- „sukti, lenkti“ = *kres-/*krēs- „t. p.“ bus atsiradęs ir subst. sl. dial. *krēslă/*kreslă „tai, kas lenktai (lanksčiai) susukta“ (nom.-acc. sg. neutr.) = *„tai, kas pìnta“ > *krěslo/*kreslo (> lenk. krzesło/dial. krzosło „kėdė, krėslas“ ir kt., dėl medžiagos žr. ESSJ XII 126tt.). Šitą subst. (neutr.) sl. dial. *krēslă laikyti skoliniu iš subst. (neutr.) balt. *krēsla(n) (Mikkola BB XXI 120, Būga RR II 162, 164) arba pastarąjį – skoliniu iš subst. (neutr.) sl. dial. *krēslă (pvz. Brückner KZ XLVI 231, Milewski Sl. Occ. XVIII 32, 46, ESSJ XII 128) nematau reikalo, žr. ir, pvz., Trautmann BSW 141, Fraenkel LEW 294 (ir liter.), Toporov PJ IV 180tt. (ir liter.). Šalia verb. balt.-sl. *kres-/*krēs- „sukti, lenkti“ bus buvusi jo lytis (verb.) balt.-sl. *kras- „t. p.“ (gal intensyvas, plg., pvz., s. v. gasto), su kuria matyt sietinas ir verb. (refl.) lie. kràs-tis „sėstis atsilošiant“ (LKŽ VI 441) < *„loštis (lenktis atgal)“ < *„tam tikru būdu lenktis“ < *„lenktai pasisukti“, suponuojantis verb. (ne refl.) lie. *kras-ti „lošti (lenkti atgal)“ < *„tam tikru būdu lenkti“ < *„lenktai (pa)sukti“. Sakyti, kad verb. (refl.) lie. kràstis „sėsti atsilošiant“ esąs inovacinis denominatyvas (pvz. ESSJ XII 129), negãlima (denominatyviniai verba paprastai neturi refleksyvinių lyčių, žr. Skardžius ŽD 486tt.), plg. dar Būga RR II 163, Toporov PJ IV 181.
Iš to verb. balt.-sl. *kres-/*krēs-/*kras- „sukti, lenkti“ išvestų žodžių, be minėtų, yra ir daugiau, pvz.:
a) verb. balt.-sl. *kras-/*kres- – fleksijos vedinys subst. (nomen abstractum) balt. dial. *krasē/*kresē „tai, kas lenktai susukta“ 270 (plg., pvz., lie. verb. pìn-ti subst. pynė̃ „tai, kas supinta“ (LKŽ IX 1037t.) > *„tai, kas supìnta“ > lie. krãsė/krẽsė „krėslas, kėdė“ (LKŽ VI 440, 535);
b) verb. balt.-sl. *kres-/*kras- sufikso *-na- (*-nā-) vedinys adj. (o/ā-kamienis) balt.-sl. dial. *kresna-/*krasna- „lenktai susisukęs (susuktas)“ > adj. ryt. balt. *kresna- „t. p.“ (jam kitokią reikšmę suteikia Būga RR II 163, Toporov PJ IV 181, plg. Fraenkel LEW 294) > adj. lie. krẽsnasneaukštas, stambus, stipraus (tvirto) sudėjimo“ [plg., pvz., lie. pasakymus: eĩna kaip kresnà (susilenkus, žema) bobutė LKŽ VI 537, sùktas ir medžias stiprèsnis LKŽ XIV 82].
Manau, kad būtent iš to adj. balt.-sl. *kresna-/*krasna- „lenktai susisukęs (susuktas)“ atsirado a) subst. (nomen abstractum, fem.) balt. dial. *kresnā „tai, kas susisukę (sùsukta)“ (čia dėl adj. fem. subst. fem. plg., pvz., s. v. gasto) > subst. (ppr.-pl.) lie. dial. kresnà „spirgas (Griebe)“ (LKŽ VI 537), b) subst. (nomen abstractum, neutr.) sl. *krasnă „tai, kas susisukę (susukta)“ (čia dėl adj. neutr. subst. neutr. plg., pvz., s. v. garian) > subst. bulg. кросно „metmenų velenas (staklėse)“ ir kt. (dėl medžiagos žr. ESSJ XIII 13tt.).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Derksen EDSIL 247; Larsson FsKlingenschmitt 371; Smoczyński SEJL 312.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.