Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 287–288 psl.

crupeyle

crupeyle = (parašyta) trupeyle „vrosch (Frosch) – varlė“ E 780 nom. sg. fem. = pr. *krupeilē „t. p.“ Šio pr. žodžio baltiškieji ir kt. giminaičiai (žr. toliau) šiaip jau yra žinomi (žr., pvz., Trautmann AS 450t., Endzelīns SV 198, Toporov PJ IV 211–215 ir liter.), tačiau jų darybos santykiai iki šiol daug kur neaiškūs; pirmiausia, yra neaiški paties pr. *krupeilē daryba (ar jis denominatyvas, ar deverbatyvas).
Manau, kad subst. pr. *krupeilē „varlė“ yra iš subst. mob. (fem.) pr. *„kas grublėta, raukšlėta (odos paviršiumi)“ – sufikso *-eil- (: *-ail- : *-il-) vedinys turbūt iš adj. (o/ā-kamienio) balt.-sl. *krupa- „grublėtas, susiraukšlėjęs ir pan.“ [plg., pvz., subst. mob. lie. apskrit-aĩlis, „kas apskritas, -a (apskrito veido)“ (LKŽ I² 263) adj. ãpskritas, -a; scom. lie. gudr-éila „gudruolis, -ė“ (LKŽ III 697) adj. gùdras, „gudrus, -i“], iš kurio – fleksijų vediniai (subst.) lie. žem. krùpis „rupūžė“ (masc.) ir (fem.) krùpė „t. p.“, la. krupis „t. p.“ ir krupe „t. p.“ (juos dėl darybos plg., pvz., su glumbe, žr.); plg. panašios semantinės kilmė̃s žodį lie. rupūžė „t. p.“ (Fraenkel LEW 751, Toporov PJ IV 213). Bet E šnektoje pr. (pmd.!) *krupeilē yra ne „rupūžė“ (tam yra pr. pmd. *gabavā „t. p.“, žr. gabawo), o „varlė“; tačiau kitose pr. šnektose (ne pmd.!) šis pr. *krupeilē ar pan. galėjo būti „rupūžė“, plg. pr. dial. *varlē „varlė“ (= lie. varlė̃ „t. p.“, dėl jo etimologijos žr. Fraenkel LEW 1200t.), kurį buvus rodo pr. vv. (dk., 1342 m.) Worlyne „Worlainen Kr. Osterode“ (Gerullis ON 208) = pr. *Varlīnē „varlynė“.
adj. (o/ā-kamienį) balt.-sl. *krupa „grublėtas, raukšlėtas ir pan.“ buvus rodo: o/ā-kamienis adj. la. krups (*„susiraukšlėjęs, susitraukęs“ >) „menkas“ (ME II 287) ir matyt is o/ā-kamienių kilę (plg. s. v. kārtai) adj. lie. krupùs (*„susitraukęs, nelygus, šiurkštus“ >) „žvarbus, raupus“ (LKŽ VI 721) bei adj. sl. *krъp-ъkъ (ESSJ XIII 53; dėl jo *-ъkъ žr. dar ESSJ XI 102t. 288 s. v. *kortъkъ). Plg. adj. la. kraũps „nelygus, šiurkštus“, adj. lie. kraupùs „grubus, šiurkštus“, subst. la. kraupis „rupūžė“ ir kt., sl. (*kraupā >) *krupa (ESSJ XIII 43tt.) ir kt.; plg. dar adj. s. isl. hrjúfr „nelygus, šiurkštus“ ir kt. Žr. Pokorny IEW I 623, Stang LS 30, Toporov PJ IV 211tt. (ir liter.).
Adj. balt.-sl. *krupa- „grublėtas, raukšlėtas ir pan.“ ir kt. darybiškai suponuoja verb. balt.-sl. *krup-/*kraup- (: *kreup-) „raukšlėti(s) ir pan.“ (> verb. lie. krùp-ti „šašti, pleišėti“ = la. krup-t „t. p.“ ir pan.) < verb. ide. dial. *kreup-/*kroup-/*krup- „t. p.“ (žr. Pokorny l. c.).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Derksen EDSIL 252t.; Orel HGE 186; Smoczyński SEJL 318t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.