cuylis = (parašyta) tuylis „beer (Eber) – kuilys“ E 683 nom. sg. masc. = pr. *kuilīs. Vok. (E 683) beer „kuilys“ = v. v. a. ber „t. p.“ (Lex 14). Visai panašus yra lie. kuilỹs (kuĩlis) „t. p.“ (Pr. Liet. bei Vak. Liet., žr. LKA I 149, Žemėl. Nr. 75) bei la. kuĩlis „t. p.“ (ME II 300). Taigi pr. (E 683) tuylis taisymas į cuylis nelaikytinas net taisymu (plg., pvz., s. v. v. ballo, cunclis). Iš pr. *kuilīs „kuilys“ resp. ir lie. kuilỹs (kuĩlis) „t. p.“, juos išverčiant į vok. *kuil „t. p.“ (numetant fleksiją) ir jo segmentą vok. *-uil perdirbant į vok. *-ujel (įterpiant balsį *-e-), atsirado vok. (Ryt. Pr.) Kujel „t. p.“ (Riemann PW III 675t.), plg. Bielfeldt Donum Balt. 47.
Šiuos pr.-lie.-la. žodžius „kuilys“ įprasta laikyti slavizmais – skoliniais iš sl. *kylь (plg. rus. dial. кил-ун „kuilys“, кил-як „t. p.“), žr. Trautmann AS 451, Būga RR II 92, ME II 300, Skardžius TiŽ VII 114, Endzelīns SV 198, Fraenkel LEW 305, Levin SE 74, 88, Toporov PJ IV 244tt. Tačiau laikant tuos žodžius slavizmais nelengva paaiškinti štai ką: a) sl. dialektuose žodžio, kuris suponuotų sl. *kylъ „kuilys“ (būtent su tokia reikšme), nėra, b) lie. kuilỹs (kuĩlis, kuĩlius) vartoja ne Ryt. Lietuvos dialektai (sl. dialektų kaimynai!), o Vak. Lietuvos dialektai. Todėl negalėčiau visiškai atmesti hipotezės: tie pr.-lie.-la. žodžiai „kuilys“ galėtų būti ir ne slavizmai, o savi žodžiai (su „ekspresyviniu“ -ui-), žr. Būga RR I 296, Sabaliauskas LKK X 176t., plg. Toporov l. c.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 294 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 70; Smoczyński DL 44tt.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.