Kuke (1251 m.) vv. – brasta; Chucunbrasth (1254 m.) vv. – brasta; Cucenbrast (1254 m.) vv. – brasta [Pasarė̃s (žr. Passeria) upėje prie Borchertsdorfo], apie kurią 1611 m. dokumente (iš Frauenburgo vyskupų archyvo) parašyta: Kuke oder Chucumbrast, of Deutsch desz Teufels durchfahrt (= „Kuke arba Chucumbrast vokiškai – Velnio brasta“); Cucemedie (1419 m.) vv. Visas šias pr. vietovardžių lytis (dk.) pateikiu iš Gerullis ON 75 (žr. dar Toporov PJ IV 248 ir liter.).
Lytys Chucunbrasth (1254 m.), Cucenbrast (1254 m.) bei Chucumbrast „desz Teufels durchfahrt“ (1611 m.) atspindi pr. „Velnių brasta“ < „Kaukų brasta“ (dėl reikšmės „velnias“ ← „kaukas“ žr. toliau) = pr. *kukun „kaukų“ (gen. pl.) + pr. *brasta- „brasta“ (ar *brastā „t. p.“, žr. brast). Iš frazės Kuke oder Chucumbrast „Velnių brasta“ (1611 m.), turinčios (vok.) oder „arba“ (!), galima daryti išvadą, kad ne tik Chucumbrast, bet ir Kuke buvo „Velnių brasta“. Pastarasis pr. vietovardis bus buvęs, tiksliau sakant, pr. *„Velninė“ < *„Kaukinė“ (sc. *„velnių brasta“ < *„kaukų brasta“) – subst. (vv.) pr. (i̯o-kamienis) *Kukʹa- „t. p.“ (jeigu pr. „brasta“ – ne fem., žr. brast) arba pr. (ē-kamienis) *Kukē- „t. p.“ (jeigu pr. „brasta“ – fem., 296 žr. brast): subst. (vv.) pr. *Kukʹa- „Kaukinė (sc. brasta)“ (ar *Kukē- „t. p.“) ← adj. *kukʹa- „kaukinis, kaukų“ (*kukē- „kaukinė, kaukų“) ← subst. pr. *kuka- „kaukas“, plg., pvz., lie. subst. vakãris „vakarinis, Westwind“ ← adj. vakãris „vakarinis, vakarų, westlich“ (vakarė „vakarinė, vakarų, westlich“) ← subst. vakaraĩ „West“.
Taigi bus egzistavęs subst. (greičiausiai masc., o-kamienis) pr. (nom. sg.) *kukas „kaukas“ [plg. dar, pvz., pr. (vv.) Cucemedie (1419 m.) = matyt pr. *Kuka-medʹa- „kaukamiškis (kaukų miškas)“] > *kuks „kaukas; velnias“ (plg. Gerullis l. c.): lie. kùkas „velnias, kaukas“ (LKŽ VI 792 s. v. 3 kukas); šiam tiek pr., tiek ir lie. „kaukui“ reikšmė „velnias“ atsirado panašiai (dėl krikščionybės), kaip reikšmė „velnias“ žodžiui pr. *kauks „kaukas“ < *kaukas „t. p.“ < balt. *kaukas „t. p.“ (žr. cawx). Su pastaruoju subst. apofoniškai santykiauja subst. balt. dial. (pr.-lie.) *kukas, kuriam tą pačią reikšmę („kaukas“) suteikiau reliatyviai: jiedu bus turėję papildomąją semantinę ar dialektinę distribuciją, kuri dabar yra, deja, vargu ar beatsekama (plg. Toporov PJ IV 252).
Subst. balt. dial. (pr.-lie.) *kukas „kaukas“ kildinu iš adj. (o/ā-kamienio) balt.-sl. (dial.) *kuka-/*kukā- „sulinkęs, sunykęs“ (plg. adj. balt.-sl. *kauka-/kaukā-, žr. s. v. cawx), iš kurio išriedėjo lie. (adj. *kukā →) subst. kukà „kuoka, vėzdas su drūtu galu“ (LKŽ VI 791), sl. (adj. *kŭkā →) subst. *kъka (> slovėn. kêka „человек, который ходит сутулясь“ ESSJ XIII 177), lie. (adj. *kukā fleksijos -ē- vedinys →) subst. kùkė „medžio gabalas, stukas; lazdos storasis galas ir kt.“ (LKŽ VI 794) ir pan.
Adj. balt.-sl. (dial.) *kuka-/*kukā- „sulinkęs, sunykęs“ < *„sulinkęs dengiančiai“ yra vedinys iš verb. balt.-sl. *kuk- „linkti dengiančiai“ (> lie. kùk-ti „linkti, svirti, kumpti“ = la. kuk-t „krumm werden“) < verb. ide. *(s)keuk-/*(s)kouk-/*(s)kū̆k- „dengti(s) lenkiančiai (linkstančiai)/lenkti (linkti) dengiančiai“; dėl visa to plg. resp. žr. s. v. cawx.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 295–296 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.