culczi „huffe (Hüfte) – kulšis“ E 138 subst. nom. sg. fem. = pr. *kulsī (žr. toliau). Tiesa, segmentas -lcz- gali žymėti ne tik pr. *-ls- (Endzelīns SV 36), bet ir (pr. *-ls- >) pr. *-lts- (su afrikaciniu pr. *-s- po sonanto pr. *-l-, plg. s. v. kaltzā). Šiam culczi Toporovas (IV 262) suponuoja tokius rekonstrukcijos variantus: „*kulsi, *kulsē, *kulci/*kultsi/, *kulči (?)“. Remiantis dėsniu, pagal kurį pr. kat-mų šnektose nekirčiuota ē-kamienė pr. *-ē (nom. sg. fem.) virto į pr. *-ī (> pr. *-ĭ), kildinti taip pat ir pr. (E!) *kulsī iš pr. *kulsē [Trautmann AS 365, Endzelīns SV 199, Schmalstieg SP 182t.; rekonstrukciją (culcz)-i < pr. *-ē, nors ja šiek tiek ir abejodamas, „вполне вероятна“ laiko Toporov PJ IV 256] negãlima, kadangi tas dėsnis E šnektoje neveikė (plg., pvz., kurpe E ir kurpi III, žr. kurpe): pr. kat-mai ir E žodynėlis yra skirtingų laikų ir skirtingų dialektų pr. rašto 298 paminklai. Taigi pr. (E) culczi „kulšis“ bus atsiradęs ne iš pr. *kulsē, o iš pr. *kulsī (plg. Levin BLL 191, Eckert ZfSl XIX 223, plg. ir Toporov l. c.).
Subst. (fem.) pr. *kulsī „kulšis“ (ī-/i̯ā-kamienis, plg., pvz., s. v. azy) kildinu iš subst. vak. balt. *kulkśi „tai, kas leñkta“ (plg. go. hups „kulšis“ ir kt. < germ. *hupi- „t. p.“ < *„tai, kas leñkta“, žr. Kluge EWDS 319 s. v. Hüfte), o šį – iš u-kamienio adj. ī-/i̯ā-kamienės lyties balt. dial. *kulkśī „lenktas“ (nom. sg. fem., dėl adj. fem. → subst. fem. plg., pvz., s. v. corto), plg. s. v. arrien. Šis u-kamienis (masc., neutr. resp. ī-/i̯ā-kamienis fem.) adj. balt. dial. *kulkśu- „lenktas“ (su *-ś-, atsiradusiu iš * s- po *-k-) < *kulksu- laikytinas sufikso *-su- (> lie. -su-, žr. Skardžius ŽD 311) vediniu iš verb. balt.-sl. *kulk- „lenkti(s)“ (žr. toliau), kuris bus davęs ir sufikso *-sa- [> lie. -sa- (greta -su-), žr. Skardžius ŽD 310–311] vedinį o-kamienį (masc., neutr. resp. ā-kamienį fem.) adj. balt. dial. *kulksa- „lenktas“ > *kulkśa- „t. p.“. Pastarojo fleksijos vedinys – subst. balt. dial. *kulkśis „tai, kas leñkta“ (čia dėl o/ā-kamienio adj. → i-kamienio subst. plg., pvz., s. v. grandis) > lie. dial. kulkšis „kulšis“ (retas žodis, žr. LKŽ VI 841) ir lie. (kulkšis >) kulšìs „t. p.“ (su išnykusiu -k- tarp l- ir -š-, žr. dar toliau), kuris perdirbtas (plg. Kazlauskas LKIG 206t.) į ē-kamienį lie. dial. kùlšė „t. p.“ (LKŽ VI 849).
Greta minėto adj. balt. dial. *kulk-sa- (> *kulk-śa-) „lenktas“ bus buvęs dar sufikso *-na- vedinys [iš to paties verb. balt.-sl. *kulk- „lenkti(s)“] adj. balt. dial. *kulk-na- „lenktas“ (plg., pvz., lie. adj. líe-sas „mager“ : leĩ-nas „dünn, schwach“, žr. Skardžius ŽD 310), iš kurio yra: a) lie. (adj. *kulkna- >) subst. *kulkna- > kul̃nas „Ferse“ (dėl *-k- iškritimo žr. Būga RR II 220, III 703) resp. la. (adj. *kulknā- >) subst. *kulknā- > kul̃na „die Hacke, Ferse“, b) fleksijos vedinys lie. (subst.) *kulk-nis > kulnìs „Ferse ir kt.“ (plg. minėtą lie. kulšìs) = pr. kulnis „kulkšnis“ (žr.), taip pat lie. (kulnìs →) dial. kulnė̃ (plg. minėtus lie. kulšìs bei kùlšė) ir la. (*kulnis > *kulns →) kulne (ME II 307). Pagaliau šalia tų adj. lyčių balt. dial. (*kulk-sa- >) *kulk-śa- „lenktas“ bei *kulk-na- „t. p.“ suponuotina dar adj. balt. dial. 299 (*kulk-sna- >) *kulk-śna „t. p.“ (žr. toliau); plg. lie. adj. santykį – rùk-šnas (ruk-šnà) „surauktas, susiraukęs“ (su -š- < *-ś- < *-s-): *rùk-nas (*ruk-nà) „t. p.“ (→ subst. ruknà „susiraukėlis“): *ruk-šas (*ruk-šà) „t. p.“ (→ subst. ruk-šà „susiraukėlis“; su -š- < * ś- < *-s-) arba lie. sker̃-sas (žr. s. v. kirscha): sker̃-snas ir pan. Iš lyties adj. balt. dial. *kulk-śna- „lenktas“ (jai atsirasti bus padėjusi kontaminacija adj. balt. dial. *kulk-na- „t. p.“ su *kulk-śa- „t. p.“) turime a) lie. (adj. *kulkšna-/*kulkšnā- →) subst. kul̃kšnas „kulkšnis“/kulkšna „t. p.“ (LKŽ VI 841), b) fleksijos vedinį lie. (subst.) kulkšnìs „t. p.“
Verb. balt.-sl. *kulk- „lenkti(s)“ fleksijų vedinys – sl. adj. *kulka-/*kulkā „lenktas“ → subst. *kъlkъ/*kъlka > serb.-chorv. kȕk „kulšis, šlaunis“/bulg. кълка „t. p.“ ir kt. (dėl medžiagos žr. ESSJ XIII 188). Verb. balt.-sl. *kulk- „lenkti(s)“ suponuoja ide. dial. *(s)kl̥k- „t. p.“ (→ lo. calx „kulnas“) resp. *(s)kelk- „t. p.“ (→ germ. adj. *skelha- „lenktas“ > s. v. a. scelah „kreivas“ ir kt.), kuris – determinatyvo *-k- išplėstas verb. ide. *(s)kel-/*(s)kl̥-/*(s)kol- „t. p.“→ gr. (subst.) σκέλος „šlaunis, kulšis“, lie. (verb.) kal̃-ti „anlehnen“ ir kt.; plg. Pokorny IEW I 928 [s. v. 4. (s)kel-], Fraenkel LEW 210t. (s. v. kal̃ti 1.), Toporov PJ IV 261.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 297–299 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 260t.; Matzenauer BKAS 70; Smoczyński SEJL 322; Vaan EDL 86.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.