kūra „bawet (baute) – (su)kūrė, padarė“ III 10115 [6323] (= padare „padarė“ VE 4819) praet. 3 sg. (ar praes. 3 sg.??) = pr. *kūra < *kūrā „t. p.“; dėl šios formos (su pr. *-ā) žr. Trautmann AS 289, Endzelīns SV 116 (ji, esą, galinti būti ir praes. 3 sg.), Stang Vergl. Gr. 375t., Kazlauskas LKIG 359, Schmalstieg SP 200, 214, Toporov PJ IV 300t. (ir liter.).
Forma pr. *kūrā „(su)kūrė, padarė“ (praet. 3 sg.) suponuoja verb. (inf.) pr. *kur-tvei „(su)kurti, padaryti“ = „bauen“ (dėl jo sinonimų žr. seggīt, teickut, tickint), kildintiną, man rodos, iš (verb.) *„sukurti (padaryti, pastatyti) namus (buveinę)“ < *„įkurti (padaryti) namų židinį“ < *„užkurti (uždegti) židinio ugnį“ < (verb.) balt. *kŭr-/*kūr- „užkurti (ugnį), uždegti“ > lie. kŭr-/kūr- (kùria, kū́r-ė, kùr-ti) „užkurti (ugnį), uždegti“ = la. kŭr-/kũr- (kuŗ-u, kũr-u, kur̃-t) „t. p.“ Šio lie. verb. reikšmė „(su)kurti, padaryti“ (be to, plg. subst. la. kũr-ẽjs „Heizer“ ir dial. „Schöpfer“), kuri, lyginant su jo pagrindine reikšme „užkurti (ugnį), uždegti“, yra abstraktesnė ir periferinė (žr. LKŽ VI 974–979 passim s. v. kùrti), bus išriedėjusi taip pat iš „užkurti (ugnį), uždegti“ (plg. ir Toporov PJ IV 332). Taigi 307 žinomai hipotezei, kad tas lie.-la. verb. „užkurti (ugnį), uždegti“ (būtent šitokia jo reikšme) esąs iš „(su)kurti, (pa)daryti“ verb. ide. *kue/or- „t. p.“ > s. ind. kar-óti „daro“ ir kt. (pvz. Būga RR II 127t., ME II 326, Fraenkel LEW 319, Endzelīns SV 199, plg. Pokorny IEW I 641t.), nesu linkęs pritarti (plg. ir Toporov l. c.). Iš verb. balt.-sl. *kŭr-/*kūr- „užkurti, uždegti“ (turbūt iš jo lyties *kŭr- „t. p.“, plg. dar la. kur-êt „heizen“) – iteratyvas (ar kauzatyvas?) verb. sl. *kaur-īti > serb.-chorv. dial. kúr-iti „rūkyti; uždegti“ ir kt. (plg., pvz., Trautmann BSW 145, Skardžius ŽD 533, Sławski SEP III 425 ir liter.); plg., pvz., lie. lùp-ti „schälen“ → laup-ýti „t. p.“ (iterat.) = rus. луп-и́ть „t. p.“ ir pan. (žr. Skardžius l. c.).
Verb. balt.-sl. *kŭr (: *kūr-) „užkurti, uždegti“ bei verb. germ. *hur- „t. p.“ [→ subst. (*hur-ja- >) s. isl. hyrr „ugnis“ ir pan. Vries AEW 275t.], man rodos, yra iš verb. ide. *(s)kr̥(ə)-/*(s)ker(ə)- „t. p.“ [→ la. ce̹ri „pirties akmenys“, lie. kár-štas „heiß“ = la. kar̂-sts „t. p.“, s. v. a. her-d „židinys“ ir kt., plg., pvz., Pokorny IEW I 571t. s. v 3. ker(ə)-], o šis – iš *„išskelti (išrėžti ir pan.) ugnį“ < verb. ide. *(s)ker(ə)- „pjauti, rėžti, skelti ir pan.“ [dėl jo žr. Pokorny IEW I 938tt. s. v. 4. (s)ker- „schneiden“]; plg. Jēgers KZ LXXX 34t., 40t., Toporov PJ IV 305t.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 306–307 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 257; ESSJ XIII 123tt.; Karaliūnas BSI IX 259tt.; Lehmann GED 180; Matzenauer BKAS 72; Mayrhofer EWA I 307tt.; Orel HGE 195; Rix LIV 391t.; Smoczyński LAV 208tt., SEJL 327t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.