Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 317–319 psl.

curwis

curwis „ochze (Ochse) – jautis“ E 672 nom. sg. masc. = pr. *kurvis < *kurvas „t. p.“; acc. sg. (masc.) kurwan „ochsen (Ochsen) – jautį“ III 891–2 [5534] (= iauczui „jaučiui“ VE 381) = pr. *kurvan. Plg. pr. vv. (dk., 1370 m.) korwelaucken „Korblack Kr. Gerdauen“ (Gerullis ON 71) = pr. *Kurvalauk- „jaučio laukas“. Matyt bus buvęs dar pr. (gal dial.) *jautīs „jautis“, plg. vv. (dk., 1287 m.) Jautin „Jauth Kr. Rosenberg“ ir pan. (žr. Gerullis ON 51). Pastaba: čia ir toliau pagrindinė reikšmė „jautis“ = „ariminis jautis (вол, Ochse)“ (jai perteikti vartoju lie. jáutis), o ne reikšmė „jautis“ = „karvės patinas (бык, Stier, Bulle)“ (jai perteikti vartoju lie. bùlius).
318 Pr. *kurvas „jautis“ dažniausiai siejamas su lenk. dial. karw „senas jautis“, pastarąjį kildinant iš sl. dial. *kъrvъ < *kurvas bei suponuojant, kad šitoks balt.-sl. dial. (pr.-sl. dial.) *kurva- ir balt.-sl. *kárvā „karve“ esą iš adj. ide. *kr̥̄u̯o- „raguotas“ (su ilguoju *-r̥̄-) resp. *korəu̯a-/*kerəu̯ā- „raguota“ > subst. kimr. carw „elnias“ (< *kr̥̄u̯os) ir pan. resp. adj. gr. κεραός „raguotas“, subst. lo. cervus „elnias“ bei cerva „elnė“ ir kt. Žr. (resp. plg.), pvz., Trautmann AS 366, Būga RR II 129, Trautmann BSW 119, Endzelīns SV 199, Vasmer ESRJ II 331t., Fraenkel LEW 225, Pokorny IEW I 576t. [tik jis (kaip jau Brückner KZ XLVIII 105) pr. curwis laiko skoliniu iš lenk. dial. karw, o tai nėra pàtikima (žr. toliau)].
Pirmiausia reikia pasakyti, kad iš pr. *kurvas ir lenk. dial. karw rekonstruoti balt.-sl. dial. *kurva- < adj. ide. *kr̥̄u̯o- „raguotas“ yra labai rizikinga (plg. ir Toporov PJ IV 346, ESSJ XI 111t.). Teigti, kad pr. (E, III) *kurvas esąs iš *kūrvas < *kārvas (ESSJ XI 111), aiškiai negãlima jau vien dėl to, kad E šnektoje (curwis E!) balsis *ā (= *ɔ̄) niekur nevirto į *ū. Pr. (III) kurwan skaityti pr. *karvan (Schmalstieg OP 79) taip pat negãlima. Toporovo (l. c.) atsargi prielaida, kad pr. *kurvas galįs būti iš *karvas, niekuo nepagrįsta (žr. toliau).
Lenk. dial. karw „senas jautis“ yra aiškus ekspresyvas (ESSJ XI 111, Toporov l. c.), kuris greičiausiai ne iš sl. dial. *kurva-, o lenk. dial. inovacija (plg. Sławski SEP II 90 ir liter.) – fleksijos vedinys iš lenk. dial karwa „karvė“, atliepiančio lenk. krowa „t. p.“ (Brückner SE 271, ESSJ XI 111t.). Panašiai bus atsiradęs ir pr. *kurvas „jautis“: jis savo kilme yra greičiausiai ekspresyvas (žr. ir Toporov l. c.) – fleksijos vedinys iš pr. *karvā „karvė“ (dėl jo žr. toliau), turintis vietoj diftongo *-ar- įsivestą „ekspresyvinį“ *-ur- (apie jį, tiksliau, apie „ekspresyvinį“ uR baltų dialektuose žr. Stang Vergl. Gr. 79t., plg. Mažiulis BS 54, 57). Taigi ne tik pr. *klentē „karvė“ (žr. klente), bet ir pr. *kurvas „jautis“ laikytini veikiausiai pr. inovacijomis – ekspresyvinės kilmės dariniais.
Seniausios epochos balt.-sl. prokalbėje bus buvę, man rodos, tokie galvijo (Rindvieh) pavadinimai:
319 a) subst. (fem. ir masc.) balt.-sl. *gōu-/*gau-karvė; jautis/bulius (bet kokio amžiaus)“ (> la. gùovs „karvė“, sl. *gov-ędo „Rindvieh“, žr., pvz., Trautmann BSW 94);
b) subst. (masc.) balt.-sl. *verṣja-bulius (nesenas); buliukas“ (žr. s. v. werstian);
c) subst. (matyt neutr.) balt.-sl *telja-teliukas, veršiukas (Kalb)“ (> lie. tẽlias „t. p.“ ir kt., žr., pvz., Trautmann BSW 317).
Tuomet, t. y. seniausios epochos balt.-sl. prokalbėje žodžiai, iš kurių kilo lie. kárvė „Kuh“ (sl. *kárvā „t. p.“) ir jáutis „jautis (вол, Ochse)“, bus buvę dar adjektyvai: a) adj. (o/ā-kamienis) balt.-sl. *kārva- „raguotas“ [< adj. ide. *ko/erəu̯o- „t. p.“ (dėl jo žr. Pokorny IEW I 576)] ir b) adj. (o/ā-kamienis) balt.-sl. *jāu-ta- „(pa)jungtas“ [< adj. ide. *i̯o/eu(ə)-to- „t. p.“ verb. *i̯o/eu(ə)- „jungti“ (dėl jo žr. Pokorny IEW I 508)].
Iš to adj. (fem.) balt.-sl. *kārva- „raguota“, gimine derinto su subst. balt.-sl. *gōu-/*gau- „karvė“ (fem.!), atsirado: a) subst. (fem.) balt.-sl. dial. *kārvā „ta, kuri raguota“ > „karvė“ > sl. *korva „t. p.“ = vak. balt. (pr.) *karvā „t. p.“ (žr. dar toliau), plg., pvz., lie. adj. (fem.) palšà „palša“ (falb)“ subst. (fem.) pálša „karšis (Abramis brama)“ (fem.); b) fleksijos vedinys subst. (fem.) ryt. balt. dial. *karvē „ta, kuri raguota“ > „karvė“ > lie. kárvė „t. p.“ plg., pvz., lie. adj. (fem.) palšà „palša“ subst. (fem.) pálšė „palša karvė, kumelė ir pan.“ (plg. dar, pvz., s. v. glumbe). Subst. pr. *kurvas „jautis“ (o-kamienio, o ne i̯o-kamienio!) daryba (žr. anksčiau) rodo, kad, prieš atsirandant pr. *klentē „karvė“ (žr. klente), bus buvęs ne pr. *karvē „t. p.“, o pr. *karvā „t. p.“ (= sl. *karvā „t. p.“). Latviai, išlaikydami senovinę „karvę“ (gùovs „t. p.“), greičiausiai niekada neturėjo subst., panašaus į lie. kárvė „Kuh“ ar pr. *karvā „t. p.“
Iš minėto adj. balt.-sl. *jāuta- „(pa)jungtas“ (masc.) bus išriedėjęs fleksijos vedinys subst. balt. dial. *jāutja- „tas, kuris pajungtas“ (masc.) > lie. jáutis „jautis (вол, Ochse)“, pr. (dial.?) *jautīs „t. p.“ (žr. anksčiau), plg., pvz., lie. adj. (masc.) pálša- „palšas, fahl“ subst. (masc.) pálšis „palšas jautis, arklys ir pan.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Ademollo Gagliano LgB VII 7tt.; Ambrazas Blt XLV (1) 105; Beekes EDG 676; Derksen EDSIL 236; Kloekhorst EDHIL 446t.; Lehmann GED 180; Matasović EDPC 192; Matzenauer BKAS 72t. Nussbaum HH 8; Smoczyński SEJL 261; Vaan EDL 111.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.