queke „stecle – žaginys (tvorai)“ E 635 nom. sg. fem. = pr. *kvēkē. Dėl šio pr. žodžio reikšmės „žaginys (tvorai)“ plg. vok. (E 635) stecle su Rytpr. vok. stakel „Tannen- oder Fichtenast, den man als Zaunstab benutzt“ (žr. Trautmann AS 412 ir liter.).
Pr. queke etimologijai pradžią davė Būga – jį susiejo su lie. kùkis „kablys“, kaũkas „medinis kablys ar lankas – tam tikras žvejų įrankis“ ir pan. (Būga RR I 368), o vėliau – dar ir su lie. kúoka „lazda drūtu galu“ bei serb.-chorv. kvȁka „durų rankena; kablys“ ir pan., šiuos kildindamas iš ide. *ku̯ōkā, o pr. queke – iš balt. *kvēki̯ē (Būga RR II 211). Tokiai šiaip jau teisingai Būgos nuomonei, kurią nedrąsiai palaikė Endzelīns SV 200 („ja uo te < ide. u̯ō“ – dėl lie. kúoka bei la. kùoks), visiškai pritarė Toporov PJ IV 381. Tačiau nei Būga, nei kas kitas neanalizavo 328 šio pr. žodžio darybos istorijos – svarbiausios jo etimologinės problemos.
Pirmiausia reikia pasakyti, kad lie. kúoka bei la. kùoks „medis, pagalys, kuoka“ kildinti iš ide. *ku̯ōk- (Būga l. c., Toporov l. c.) jokiu būdu negalėčiau (plg. ir Endzelīns l. c.), nes: a) minėtas serb.-chorv. kvȁka ir pan. yra ne iš ide. *ku̯ōkā, o iš sl. *kvākā (žr. toliau); b) lie. kúok-a bei la. kùok-s, kurių artimiausi giminaičiai lie. kaũk-as bei kùk-is ir pan. (žr. ir Būga l. c., Toporov l. c.), turi -uo- < *-ọ̄- ne iš ide. *-u̯ō- ar *-ōu-, o apofoninės u-diftongų eilė̃s narį lie.-la. *-ọ̄- (tam tikrą ryt. balt. u-„diftongą“), tuose žodžiuose atsiradusį jų darybos metu (ryt. balt., ne balt. ir tuo labiau ne ide. laikais!) greta u-diftongų -au- bei -u- (šis – nulinis u-diftongas); apie visa tai plačiau žr. Mažiulis BS 43–50 (ir liter.).
Subst. pr. queke „žaginys (tvorai)“ = pr. (fem.) *kvēkē „t. p.“ [greičiausiai su ilguoju (po *-v-) *-ē-(sic ir Būga l. c.), žr. toliau] kildinu iš subst. *„kas lenktas, sulinkęs“ (sc. lazda, pagalys) bei laikau fleksijos vediniu iš adj. (ā/o-kamienio) vak. balt. *kvēkā- „lenktà, sulinkusi“ (fem.) resp. (ne fem.) *kvēka- „lenktas, sulinkęs“ (plg., pvz., lie. subst. baũžė ← adj. baužà/baũžas, žr., pvz., s. v. v. glumbe, Kuke) ← verb. (ne intens.) balt.-sl. *kvēk- (praet., inf.)/*kvek- (praes.) „lenkti dengiančiai (gaubiančiai)“ ← *kvēk- (praet.)/*kvek- (praes., inf.) „t. p.“ – *kvek- (praes., praet., inf.) „t. p.“; intranzityvinės šio balt.-sl. verb. (neintenzyvinio) lyties *„linkti dengiančiai (gaubiančiai)“ (infiksinės) veldinys – lie. kvèk-ti (kveñk-a, kvēk-o) „(su)senti, (nu)káršti, (su)menkėti“ [LKŽ VI 1064t.; < *„(su)linkti (nuo senatvės)“ < „(su)linkti“, plg. Toporov l. c.]. Plg. dar lie. kvė̃k-ti (kvė̃k sta, kvė̃k-o) „(su)senti, (nu)káršti, (su)menkėti“ (LKŽ VI 1065) < *„(su)linkti (nuo senatvės)“ < *„(su)linkti“.
Subst. serb.-chorv. kvȁka „durų rankena; kablys“ ir pan. (ESSJ XIII 147 s. v. *kvaka I) kildinu iš (ā/o-kamienio) adj. sl. *kvākā- „lenktà, sulinkusi“ (fem.) resp. (ne fem.) *kvāka „lenktas, sulinkęs“ ← verb. (intens.) balt.-sl. *kvāk- (praet., inf.)/*kvăk- (praes.) „lenkti dengiančiai (gaubiančiai)“ ← *kvāk- (praet.)/*kvăk- (praes., inf.) „t. p.“ ← *kvak- (praes., praet., inf.) „t. p.“; 329 intranzityvinės šio balt.-sl. (intenzyvinio) verb. (infiksinės) lyties *„linkti dengiančiai (gaubiančiai)“ veldinys – lie. kvàk-ti (kvañk-a, kvãk-o) „(su)senti, (nu)káršti, (su)kvailioti“ [LKŽ VI 1038 s. v. 2 kvàkti; < *„(su)linkti (nuo senatvės)“ < *„(su)linkti“].
Santykį čia nagrinėtų lyčių verb. balt.-sl. *kvek- : *kvēk- = *kvak- : *kvāk- plg., pvz., su lytimis verb. balt.-sl. *ges- : *gēs- = *gas- : *gās- (dėl jų žr. s. v. gasto).
Taigi turime verb. balt.-sl. *kvek-/*kvak- „lenkti (linkti) dengiančiai“, kuris santykiauja (genetiškai) su verb. balt.-sl. *kuk- „t. p.“ (žr. s. v. Kuke) bei *kauk- (*keuk-) „t. p.“ (žr. s. v. cawx) panašiai kaip, pvz., verb. balt.-sl. *dves-/*dvas- „pūsti, iš(si)kvėpti“ : *dus- „t. p.“ : *daus- „t. p.“ (dėl šio verb. bei tokių jo šaknies apofoninių variantų žr. s. v. dūsi ir ypač s. v. nādewisin). Vadinasi, verb. balt.-sl. *kvek-/*kvak- „lenkti (linkti) dengiančiai/dengti(s) lenkiančiai (linkstančiai)“ bus išriedėjęs iš verb. balt.-sl. *kū̆k- (: *kauk- : *keuk-) „t. p.“ < verb. ide. *(s)kū̆k- [: *(s)kouk- : *(s)keuk-] „t. p.“, kuris – determinatyvo *-k- išplėstas verb. ide. *(s)keu-/*(s)kou-/*(s)kū̆- „t. p.“ (žr. s. v. v. cawx, keuto, Kuke).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 327–329 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 73.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.