Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 19–20 psl.

lagno 2

II lagno „hosen (Hosen) – kelnės“ E 481 nom. sg. fem. [plg. sinonimą broakay (žr.)] = pr. *laknɔ̄, t. y. *laknā (dėl raidžių -gn- = pr. *-kn- žr. s. v. I lagno). Šį lagno (E 481) kiek kitaip rekonstruoja Toporov PJ IV 418. Tiesa, šis pr. *laknā galėtų būti ir iš pr. *leknā (žr., pvz., s. v. ladis)?
Pr. (E 481) lagno kilmė daug kur neaiški [žr. Trautmann AS 367 (ir liter.), Endzelīns SV 201 (ir liter.), Toporov PJ IV 417t. (ir liter.)]. Perspektyvesniu laikytinas bandymas šį pr. žodį sieti su verb. lie. lẽkia lė̃kti ir pan. (Vaillant Gr. comp. I 93, Pokorny IEW I 673, PKP II 279, Toporov l. c.); bet ir čia apeinamas arba tik trumpai paliečiamas (žr. pastabą PKP II 279, kuriai pritarė Toporov l. c.) svarbiausias šios etimologijos aspektas – žodžių darybos (bei semantikos) istorija.
Subst. pr. (E 481) lagno „kelnės“ = ā-kamienis nomen collectivum (sg. tantum, fem.) pr. *laknā „t. p.“, atsižvelgiant į jo giminystę su verb. lie. lẽkia lė̃kti „…plazdenti, plevėsuoti ir pan.“ ir kt. (žr. toliau), kildintinas iš (subst.) *„tai, kas plazdena, plevėsuoja ir pan.“ [šitai būdinga platesnėms (ne siauroms!) resp. apkritimų turinčioms kelnėms; plg. dar lactye (žr.)]; drabužių pavadinimams nėra svetima darybinė reikšmė „ tai, kas lekia, plazdena, plevėsuoja ir pan.“ (plg. PKP II 276, išn. 92).
Subst. pr. *laknā „tai, kas plazdena, plevėsuoja ir pan.“ yra matyt iš adj. (fem.) pr. *laknā/(ne fem.)*lakna- „plazdenantis, plevėsuojantis ir pan.“ (plg. PKP II 276; dėl subst. adj. plg., pvz., s. v. gasto), o šis – sufikso *-na- (*-nā-) vedinys (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. balt. *lek- „lėkti, plazdenti, plevėsuoti ir pan.“, kurį, atsižvelgiant ir į verb. lie. lẽkia lė̃kti 20lėkti; kristi“ (žr. toliau) bei į jo kilmę iš verb. ide. *lek-lenkti(s)…“ (Pokorny IEW I 673 s. v. 2. lek-), nesunku transformuoti į verb. balt. *„lenktai (ne tiesiai) kristikilti/krintančiai↔ kylančiai lenkti(s)“ [čia dėl enantiosemijos (*„…kristi↔ kilti…“) plg., pvz., s. v. etwiērpt]. Iš tokio verb. balt. *lek- išriedėjo lie. lẽkia lė̃kti „lėkti, skristi ir pan.“ (< *„lenktai kristi ↔ kilti/krintančiai ↔ kylančiai lenktis“) ir „kristi“ (LKŽ VII 308 s. v. lė̃kti 11) = la. le̹c-u lèk-t „šok(inė)ti“ (< „lenktai kristi ↔ kilti“). Panašiõs reikšmė̃s verb. sl. *lek- slypi turbūt žodyje (verb.) sl. *let-ěti „lėkti, skristi, skraidyti“ (> s. sl. letěti „t. p.“ ir kt.) < *lek-t-ēti „t. p.“ (intens.), tik nelengva paaiškinti formanto (*lek- +) *-t- kilmę (žr. liter. apud ESSJ XIV 147t.); šio sl. *lektēti (intens.) formantas *-t- atsirado gal panašiai kaip, pvz., verb. (intens.) lie. deg-č-ióti „deginėti“ (plg. ir lė́kčioti „dažnai lėkti“ LKŽ VII 298) formantas *-t- (t. y. *-t- + *-j- > -č-).
Tas verb. balt.-sl. *lek- „lenktai kristi ↔ kilti“/krintančiai–kylančiai lenkti(s)“ yra iš verb. ide. *lek- „t. p.“ (dėl jo plg. Pokorny IEW I 673 s. v. 2. lek- „biegen…“) s. isl. (subst.) leggr „koja, blauzda“ (< *„tai, kas tam tikru būdu leñkta“) ir kt. (žr. Pokorny l. c.).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Matzenauer BKAS 73.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.