Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 32–34 psl.

landan

landan „speyse (Speise) – peną“ III 839 [5315] (= penukschla „peno“ VE 3511 gen. sg.) bei landen „speise (Speise) – t. p.“ III 853 [5326] (penukschla „peno“ VE 366 gen. sg.) acc. sg. fem. [ar masc. (gal iš neutr.)?] = pr. *landan su (nom. sg. fem.) pr. *landā „penas“.
Tai, kad pr. (III) landan giminiuojasi su air. longaim „valgau“ (Trautmann AS 368, Būga RR I 311) ar su air. lann „keptuvė“ 33 ir s. ind. randhanam „das Garmachen, Kochen“ (Endzelīns SV 202 ir liter.), yra abejotina (žr. Toporov PJ V 62, plg. ir Endzelīns l. c.). Šį pr. žodį Būga giminino su lie. land-uonìs „zanogcica, ногтоеда“ (= „votis piršto gale“ = „panaritium“) ir čia, remdamasis tą pačią reikšmę turinčiu lie. ėduõ (ėduoniẽs) „t. p.“, įžiūrėjo verb. balt. *land- „ėsti, valgyti“, giminišką su air. longaim „valgau“ (Būga l. c.). Bet šitaip manyti vargu ar galima: jeigu lie. ėduõ „panaritium“ yra iš „ta (votis), kuri nagą ėda“ (plg. rus. ногтоеда „panaritium“), tai lie. landuonìs „panaritium“ – veikiausiai iš „ta (votis), kuri lenda po nagu“ (plg. lenk. zanogcica „panaritium“); plg. ir Fraenkel LEW 377 s. v. lį̃sti (jo lizde įrašytas ir lie. landuonìs, bet nėra pr. landan).
Nagrinėjant pr. (III) *landā „penas“ (nom. sg. fem.) kilmę, pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kad šis pr. (III) žodis turėjo sinonimus a) pr. (III)*īdis „valgis“ (žr. īdis) bei *īda „t. p.“ (< *īdā „t. p.“, žr. īdai) ir b) pr. (III) *maitāsna „maitinimas“ (žr. maitāsnan). Jeigu pastarieji pr. žodžiai iš kilmės buvo semantiškai neutralūs, tai man rodos, kad pr. (III) *landā „penas“ kildintinas iš ekspresyvo (plg. lie. aukšt. válgyti „essen“ < *„vilgyti“) – iš (subst.) pr. *landā „tai, kas gerai (su apetitu) válgoma“ < *„kimšimasis“ < *„lindimas“ (plg. lie. landà „skylė lįsti“ < *„lindimas“), kuris laikytinas fleksijos vediniu (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. pr. *lend-/*lind- „lįsti; kimštis; būti gerai (su apetitu) valgomam“ [plg., pvz., lie. kim̃šti „…godžiai, gerai (su apetitu) ir pan. valgyti“] = lie. leñd-a/lį̃sti „t. p.“ (žr. LKŽ VII 578tt. s. v. lį̃sti 1,4) = la. lìst „t. p.“ (ME II 690 s. v. lìst 1,2); žr. dar Mažiulis PKP II 169, išn. 382 (tam pritaria Toporov PJ V 62t. ir liter.). Taigi pr. *landā „lindimas“ dėl darybos galima palyginti, pvz., su lie. naršà „neršimas“ ( verb. ner̃š-ti). Tik bėda yra ta, kad verb. lie. lį̃sti (leñd-a) = la. lìst tolimoji kilmė iki šiol yra labai neaiški (žr. ME II 490, Fraenkel LEW 377 ir liter., Pokorny IEW I 961).
Manyčiau, kad verb. balt.(-sl.) *lend-/*lind- „lįsti“ = *„įlįsti (įsmukti)“ ↔ „išlįsti“ (dėl šios enantiosemijos plg. s. v. etwiērpt), dėl kurio žr. dar s. v. lindan, gali būti iš verb. ide. dial. *(s)lend(h)-34 /*(s)ln̥d(h)- „lįsti, šliaužti“ < *slend(h)-/*sln̥d(h)- „t. p.“ [> go. fra-slindan „verschlingen“ (< „gleiten lassen“), šved. slinta „slysti“ ir kt., plg. ME II 490, Pokorny IEW I 961, Vries AEW 515], o šiam spėju tokią kilmę: determinatyvo *-d(h)- (dėl *-dh- žr. Benveniste Origines 188tt.) išplėstas verb. ide. (dial.) *slen- (*seln̥-) „t. p.“ < *sl- (+ *-en-) = verb. ide. *sel- (*sl-) „šliaužti, lįsti“, iš kurio yra ne tik lie. sel-ė́ti „schleichen“ ir kt. (Pokorny IEW I 900 s. v. 5. sel-), bet turbūt ir lie. sál-ti „fließen“ ir kt. (dėl medžiagos žr. Pokorny IEW I 899 s. v. 4. sel-), plg. Būga RR II 305, Endzelīns SV 241 (s. v. salus), Fraenkel LEW 774 (s. v. selė́ti) ir liter.

Papildymai / Komentarai

Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.