attrātwei „antworten – atsakyti“ III 1257 [7715] inf.; praes. 3 pl. (sg.) ettrāi „(sie) antworten – atsako“; imperat. 2 sg. ettrais „antwort – atsakyk“ III 278 [237], III 2715 [2313], III 2910 [2323], III 2920 [254], III 319 [2513], III 3118 [2521], III 336 [2530], III 3317 [277], III 358 [2718], III 3520 [2728], III 3710 [291], III 3720 [298], III 439 [3120], III 458 [334], III 477 [3325], III 4716 [3333], III 494 [353], III 4915 [3512], III 4919 [3516], III 517 [3524], III 5112 [3528], III 533 [375], III 5310 [3711], III 551 [3721], III 5315 [3733], III 574 [3910], III 5714 [3918], III 596 [3930], III 5911 [3934], III 612 [417], III 618 [4112], III 6115 [4117], III 6313 [4134], III 6322 [437], III 657 [4316], III 6316 [4322], III 7114 [4713], III 7314 [4733], III 7320 [491], III 7515 [4915], III 7525 [4923], III 7710 [4932]; imperat. 2 pl. attrāiti „atsakykite“ III 12511 [7720], III 12515 [7723], III 1271 [7727], III 1275 [7731], III 12717 [796], III 1291 [7912], III 1295 [7915]. Pr. attrātwei „atsakyti“ yra prefikso at- (žr.) vedinys turbūt iš pr. *rā-tvei „sakyti“ (plg. lie. at-sakýti, la. at-bil̂dêt „t. p.“, rus. от-ветить „t. p.“ ir pan.) resp. (praes.) *rāj-*, kuris giminiuojasi matyt su la. rã-t „barti, peikti“ resp. (1 sg. praes.) rãj-u, lie. roj-óti „giedoti (apie gaidį) netvarkingai, netinkamu laiku“ (plg. lie. kėt-óti ← kė̃sti), rus. dial. раять „skambėti, aidėti“, рай „atskambis, dundesys, aidas“ ir pan.; žr. Endzelīns FBR II (1922) 10, SV 146, Jēgers KZ LXXX 68tt., plg. Toporov PJ I 141. Taigi pr. *rātvei „sakyti“ būtų maždaug iš „kalbėti“ < *„aidėti, 109 skambėti“, plg. la. (at)bil̂dêt „(at)sakyti“ = lie. bildė́ti „trinkėti, skambėti“, lie. dial. dudénti „kalbėti“ = dudénti „dundėti, bildėti, trinkėti“, žr. dar Endzelīns FBR II 10, plg. s. v. billīt. Anuos la. rãt ir kt. mėginama toliau sieti su lie. ríeti „barti, uiti“ = la. riêt „loti“, s. ind. rā́y-ati „loja“ (jei r- < ide. *r-) ir kt. (Trautmann BSW 242t., Vasmer ESRJ III 436, Fraenkel LEW 732t.), tačiau žr. Endzelīns l. c. ME III 498, 549, Toporov l. c.
Kiti šiame pr. attrātwei ieško pr. *trā-, giminiško su lie. tar̃-ti ir pan. (Nesselmann Thes. 10, 190, Berneker PS 326, Trautmann AS 305, BSW 314, plg. Fraenkel LEW 1059, Schmalstieg OP 208); tačiau tokia hipotezė yra abejotina, kadangi nė vienoje indoeuropiečių kalboje nėra *trā- „sakyti ar pan.“ (Endzelīns FBR II 10, Toporov l. c.). O gal šitoks pr. *trā- sietinas su kamienu lie. (dial.) tãro „taria“ (3 praes.) < *tarā, žinomu greta tãria „t. p.“ (žr. s. v. tārin), abiem atvejais esant inf. lie. tarýti (dėl šių lie. lyčių žr. Būga RR II 454, Skardžius ŽD 481); plg. lie. atã-taras „atsakymas dialogo dainose“ LKŽ I² 360. Dėl kamiengalių santykio pr. *trā-(twei) : lie. tarý-(ti) (tãro) plg. pr. laikū-(t) < *laikā : lie. laiký-(ti) (laĩko). Bet, šitaip galvojant, norėtųsi vietoj pr. attrā-twei laukti *attarā-twei. Pastaroji lytis gal ir egzistavo, atsižvelgiant štai į ką. Prūsai greta at- anksčiau bus turėję ir senesnį *ata- (žr. s. v. at-) – ypač prieš dantiniu priebalsiu prasidedančias šaknis, plg. lie. (Ds): atvèžti (atã-vežė), bet atatem̃pti (atãtempė). Taigi galėjo būti pr. *ata-tarā-tvei, kuri, nykstant alomorfai (prefiksinei) pr. *ata- resp. įsigalint alomorfai pr. $at-, bus virtusi į pr. *at-tarā-tvei > *atara-tvei, o pastaroji (be to, gal su nekirčiuotu prefiksu), vėl atsiradus į benykstantį alomorfą pr. *ata- panašiam garsų junginiui [t. y. *ata-(rātvei)], dekomponuota (desemantizuota) į *atrā-tvei. Plg. Skardžiaus (ŽD 427) nurodytus žodžių pakitimus, iškritus jungiamajam balsiui: botkotỹs (< *botaga-kotys) ir pan. Gal santykis tarp pr. *(at)-tr-(ātwei) ir lie. tar̃-(ti) yra apofoninis (?), žr. Trautmann AS 305, Fraenkel l. c.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 108–109 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 432; Matzenauer BKAS 134; Rix LIV 501; Smoczyński LAV 28tt., 131t., SEJL 660t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.