lasinna „leget (legte) – uždėjo, užguldė“ III 1137 [6934] praet. 3 sg. (= vschdedams „uždėdamas“ VE 6014); partic. praet. act. nom. sg. masc. lassīnnuns (taisytina į lassinnuns) „geleget (gelegt) – užguldęs, uždėjęs“ III 10329 [6519] (= vschdeięs „uždėjęs“ VE 509).
Šį pr. žodį (verb.) slavizmu laikyti (Brückner AslPh XX 490, Trautmann AS 369) dabar, aišku, negalima: jis – tikrai baltiškos kilmės žodis [žr. Endzelīns SV 202, Schmid IF LXIII 220tt. (ir liter.), Mažiulis PKP II 202 (išn. 612), Toporov PJ V 111tt. (ir liter.)]; tačiau jo darybos istorijoje ir šiandien yra neaiškumų.
Iš tos pr. III-jo kat-mo medžiagos nesunku atstatyti verb. (inf.) caus. (ar iterat.) pr. *lazin-tvei „(už)guldyti, uždėti“ < „guldyti“ (žr. dar polasinsnan), kuris yra matyt vietoj senesnio verb. (intens., inf.) pr. *laz-ītvei „t. p.“ (plg. verb. pr. *baudin-tvei ← pr. *baud-ītvei, žr. s. v. etbaudinnons), o šis – vedinys (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. (inf.) pr. *lez-tvei „gul(ė)ti“ (žr. dar lasto), plg. s. v. v. etbaudinnons, wartint.
Verb. pr. *lez- „gul(ė)ti“ < balt.(-sl.) *leź- „gul(ė)ti; šliaužti (gulomis vykti)“ [< *„gul(ė)ti“, žr. s. v. līse], iš kurio yra, pvz.: a) 46 verb. lie. iš-lèž-ti „išgulti nuvytus“ (LKŽ VII 389), b) verb. lie. lė̃ž-ti „(nu)tilti, rimti“ (LKŽ VII 389 s. v. 1 lė̃žti) ≤ lie. *lež- „(atsi)gulti“ (plg. lie. grė́b-ti ≤ *greb-, žr. s. v. grobis), c) verb. lie. *lež- „gulti“ → verb. (intens.) lie. laž-óti „(iš)gulti (apie javus)“ (LKŽ VII 217), plg., pvz., verb. lie. liẽ-ti (< *leĩ-) → laj-óti „glaistyti“ (LKŽ VII 81); žr. Mažiulis PKP II 202 (išn. 612).
Dėl pr. lasinna etimologijos plg. ME II 434 (s. v. I laža), 465 (s. v. lê̹zns), Endzelīns SV 202, Fraenkel LEW 349 (s. v. lažà 3), Toporov PJ V 111tt. (ir liter.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 45–46 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński LAV 218t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.