Laumygarbis – Notangos vietovardis (1339 m., Gerullis ON 85) = pr. *Laumigarbis (sc. „Laumės kalnas“) – kompozitas iš pr. *laumi- „laumė“ + *garbis „kalnas“ (žr. *garbis), plg. lie. (vv.) Laumėkalnis (Varniai), Laumiakalnis (Utena), (up.) Laũmupis (Seda) ir pan. (žr. Vėlius MB 91). Sandas pr. *laumi-, kurio *-i- matyt jungiamasis balsis (plg. s. v. lapiwarto), suponuoja turbūt subst. (ā-kamienį) pr. *laumā „laumė“ (= la. laũma, žr. toliau), o ne (kaip Toporov PJ V 169) subst. (ē-kamienį) pr. *laumē „t. p.“ (= lie. laũmė): labiau tikėtina, kad pr. kalba, daugeliu atžvilgių archajiška, buvo išlaikiusi archajišką šio subst. deklinaciją, t. y. ā-kamienę; be to, baltų kalbose paprastai ā-kamieniai subst. perdirbinėjami (kartais) į ē-kamienius, o ne atvirkščiai.
Taigi manyčiau, kad la. laũma „Hexe; Erdgöttin der heidnischen Letten“ (ME II 428t.) kartu su pr. *laumā „laumė“ suponuoja subst. (ā-kamienį) balt. *laumā „laumė“ → subst. (ē-kamienis) lie. laũmė (laumė̃) „t. p.“ = la. dial. laũme (čia dėl lie. ir la. -au- intonacijų žr. Būga RR II 405). Plačiau dėl medžiagos apie pr.-lie.-la. „laumę“ žr. Toporov PJ V 156tt., 169t.; apie tos medžiagos mitologinį aspektą žr. Vėlius MB 83tt., Toporov l. c.
Subst. balt. *laumā „laumė“ yra specifiškai baltiškas darinys, 52 tačiau matyt ne prabaltiško, o protobaltiško senumo žodis – iš subst. ide. dial. (balt.) *loudh-mā „tam tikra mitologinė būtybė“, kuris kildintinas veikiausiai iš (subst.) *„augimą skatinanti jėga“ < *„augimas“ [Gāters KZ LXXIII 52–57: tik jis atstato ide. *loudh-mē(-ā)], t. y. laikytinas sufikso *-mā vediniu iš verb. ide. *loudh-/*leudh- (*ludh-) „augti, kilti“ [> s. ind. ródh-ati „jis kyla, auga“, go. liud-an „augti“ ir kt., lie. liáud-is „Volk“ ir pan. Pokorny IEW I 684t.], plg. subst. gr. ὀδ-μή „kvepėjimas, kvapas“ (: verb. *ὀδ-ϳω > ὄζω „uodžiu“), lie. gléi-ma „gleivė“ (: verb. gliẽ-ti) ir pan. (dėl subst. sufikso balt. *-mā žr. Endzelīns LVG 332, Skardžius ŽD 204). Plg. Gāters l. c., Fraenkel LEW 346, Toporov PJ V 164tt. Dėl kitokių (mažiau patikimų) žodžio balt. „laumė“ kilmės hipotezių žr. liter. apud Fraenkel LEW 346, Toporov l. c.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 51–52 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.